Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja dr. Eglė Tamulevičienė.
- Kas yra kosulys – liga ar simptomas?
- Kosulys yra simptomas. Tai fiziologinis refleksas – taip iš kvėpavimo takų pašalinamos erzinančios medžiagos (gleivės uždegimo metu) ar svetimkūniai (užspringus). Kosulys – tai energingas refleksinis iškvėpimas per burną smarkiai susitraukus kvėpuojamiesiems raumenims, kai dirginami kosulio receptoriai ar centras centrinėje nervų sistemoje. Dažniausiai tai kvėpavimo takų ligų simptomas, nes kosulio receptorių daugiausia yra nosiaryklėje, trachėjoje, gerklose, bronchuose, pleuros paviršiuje, net klausos kanale. Tačiau gali būti ir taip, kad sergantis sunkiu plaučių uždegimu pacientas visai nekosti, nes bronchiolėse nėra kosulio receptorių.
- Kokio tipo būna kosulys?
- Pagal trukmę kosulys skirstomas į ūminį, poūminį ir lėtinį. Ūminis kosulys – tai kosulys, trunkantis iki trijų savaičių, o lėtinis – ilgiau kaip aštuonias savaites. Skiriasi kosulio jėga – nuo kosčiojimo iki labai stipraus kosulio, kuris vaikams dažnai sukelia vėmimą. Sunkiausias kosulys yra užspringus ir sergant kokliušu. Sergant laringitu kosulys būna „lojantis“, o tracheitu – tarsi „iš statinės“.
Ligos pradžioje kosulys paprastai būna sausas, atkosėti skrepliais pradedama vėliau. Kosulys gali trukti visą parą ar būti intensyvesnis skirtingu paros metu, prasidėti žydint augalams ar atsigulus ant pūkinės pagalvės. Kosulys dažnai susijęs su rūkymu, rečiau – su vaistų vartojimu ar stresu.
Išsiaiškinus visas kosulio ypatybes, lengviau diagnozuoti ligą.
- Kokias galima išskirti kosulio priežastis? Kokios ligos sukelia kosulį?
- Kosulio priežastys skirstomos į infekcines ir neinfekcines. Infekcinės kosulio priežastys – tai virusų ir bakterijų sukeliamos ligos. Vaikams – tai dažniausios peršalimo ligos. Jas sukelia rinovirusai, adenovirusai, resperacinis sincitinis virusas (RSV), gripo ir paragripo bei kiti virusai, atsižvelgiant į metų laiką. Kuo vyresni pacientai, tuo dažniau kosulio priežastis būna alerginiai veiksniai. Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji kosėja sirgdami astma, tada kartu vargina ir dusulys. Suaugusieji dažniau serga gastroezofaginio refliukso liga (GERL), rūko, vartoja angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių hipertoninei ligai gydyti – tai neinfekcinės kosulio priežastys.
- Veikiausiai nė vienas žmogus tik sukosėjęs neskuba pas gydytojus. Kiek laiko trunkantis kosulys turėtų priversti sunerimti?
- Nerimą labiau turėtų sukelti kosulio intensyvumas, o ne trukmė. Persirgus virusinėmis infekcijomis kartais kosulys užsitęsia ir tampa poūminis, nors tai ir nėra pavojinga. Pavojingiausias ir stipriausias kosulys kūdikiams būna sergant kokliušu. Jo metu gali sustoti kvėpavimas, atsirasti kraujosruvų smegenyse. Kraujo priemaiša skrepliuose gali būti plaučių vėžio ar tuberkuliozės simptomas. Jei nepasikonsultavote su gydytoju, tai prieš įsigydami vaistų pasitarkite su vaistininku.
- Daugelis žino, kad vaistai nuo kosulio gali jį skatinti arba slopinti. Kokiais atvejais kosulį reikia skatinti, o kokiais slopinti? Kokie pavojai slypi, jeigu kosulį per daug skatinsime arba slopinsime?
- Slopinti kosulį tenka rečiau. To prireikia sergant virusinėmis peršalimo ligomis, kai ligos pradžioje būna sausas, varginantis kosulys. Dažniau vartojama atkosėjimą skatinančių vaistų, nes taip pageriname mukociliarinį klirensą – gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų. Gleivių padaugėja sergant bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu.
Ilgai vartoti atkosėjimą skatinančių vaistų nereikia, nes, praeinant uždegimui, gleivių sekrecija sumažėja pati. Atkosėjimą gerinantieji preparatai netinka, kol yra ryškus bronchų spazmas, o taip būna sergant bronchiolitu ar astma. Sergantiesiems šiomis ligomis atsikosėjimą lengvinančių vaistų paprastai skiriama kartu su bronchus plečiančiais preparatais. Taip pat atkosėjimą skatinantieji medikamentai bus neefektyvūs, jei pasireiškia nutekėjimo į nosiaryklę sindromas (pvz., adenoiditas), sergama laringitu (šiuo atveju padės inhaliacijos), kosulys sukeltas rūkymo ar GERL.
- Kosulys ir antibiotikai: kokias atvejais jie gali būti skiriami?
- Antibiotikais gydome tik bakterijų sukeltas ligas, pvz., bronchitą, plaučių uždegimą ar sinusitą. Bakterinę ligos kilmę patvirtina pasėliai, imunologiniai tyrimai, kraujo uždegiminiai rodikliai. Antibiotikai veikia ligos sukėlėją, kaip gydyti kosulio simptomus, priklauso nuo konkretaus atvejo.
- Kokios kitos dažniausios žmonių klaidos gydant kosulį savarankiškai sau ir vaikams?
- Tiek sau, tiek ir savo vaikams tėvai „pasiskiria“ antibiotikų, nors kosulio priežastis ir būna virusinė infekcija. Atsargiai reikia elgtis su sudėtiniais vaistais, kurių vartojame nuo peršalimo ir kosulio: jų sudėtyje yra vaistų nuo slogos, skausmo, temperatūros, kosulį slopinančių arba atsikosėjimą lengvinančių preparatų. Neigiama tokių derinių pusė – visą ligos laiką vartojama medikamentų, kurių gal jau ir visai nebereikia, yra pavojus perdozuoti vaistų nuo temperatūros.
Atkosėjimą skatinančių vaistų nelogiška vartoti, jei kosulys kyla dėl nosiaryklės uždegimo, jei sekretas nuteka užpakaline ryklės sienele (vadinamasis „nutekėjimo į nosiaryklę sindromas“), jei kosulys yra silpnas. Taip pat atkosėjimą skatinančių vaistų neverta vartoti kartu su kosulį slopinančiais preparatais. Reikia žinoti, kad mukolitikų (sekretą skystinančiųjų preparatų) skiriama, kai yra daug tirštų, sunkiai atkosimų skreplių, sergant apatinių kvėpavimo takų ligomis ir rinosinusitu.
- Kaip kosulys gydomas dažniausiai?
- Dažniausiai gydant kosulį vartojami refleksiškai atsikosėti skatinantys vaistai, jie veikia bronchus ir jų liaukas, saikingai dirgina skrandžio receptorius (pvz., gebenės, čiobrelių, svilarožės preparatai).
