Visą pasaulį siaubiantis koronavirusas kol kas su vaikais elgiasi švelniai – jų procentas tarp užsikrėtusiųjų yra mažiausias.
Dabar kol kas didžiausias viruso tyrimas su vaikais atskleidė, kad nors daugeliui išsivysto nesunkūs ar vidutinio sunkumo simptomai, nedideliam procentui – ypač kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams – gresia rimta infekcija.
Internetiniame žurnale „Pediatrics“ paskelbto tyrimo metu buvo analizuojama 2 000 sergančių vaikų Kinijoje, kur ir prasidėjo pandemija. Tai parodo aiškesnį jauniausiųjų viruso paveiktų pacientų vaizdą, o pasak ekspertų tokia informacija gali padėti daryti įtaką politiniams sprendimams, pavyzdžiui, mokyklų uždarymui, ligoninių paruošimui ir galimų gydymo būdų bei vakcinų naudojimui.
Tyrėjai analizavo 2 143 asmenų iki 18 metų, Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro užregistruotų iki vasario 8 dienos, duomenis. Vos daugiau nei trečdalis jų buvo patvirtinti po laboratorinių tyrimų. Likę atvejai buvo klasifikuojami kaip įtariami pagal pasireiškiančius simptomus, krūtinės rentgeno nuotraukas, kraujo tyrimus ir tai, ar vaikas turėjo kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi.
Maždaug pusei vaikų išsivystė nesunkūs simptomai – karščiavimas, silpnumas, kosulys, krūtinės skausmas ir, galimai, pykinimas bei diarėja. Daugiau nei trečdaliui – maždaug 39 procentams – pasireiškė vidutinio sunkumo simptomai: be aukščiau minėtų simptomų, jie taip pat sirgo plaučių uždegimu arba jų plaučių kompiuterinė tomografija rodė tam tikrus sutrikimus, tačiau dusulio jiems nebuvo. Maždaug 4 procentams nebuvo visai jokių simptomų.
Tačiau 125 vaikai – beveik 6 procentai tiriamųjų – susirgo rimtai, o vienas 14 metų berniukas, kuriam buvo patvirtinta koronaviruso diagnozė, mirė, teigia Shilu Tong, pagrindinis tyrimo autorius, kuris taip pat dirba Šanchajaus vaikų medicinos centro klinikinės epidemiologijos ir biostatistikos direktoriumi. Trylika iš šių atvejų buvo kritiniai – kilo kvėpavimo takų ir kitų organų nepakankamumas. Kiti atvejai buvo klasifikuoti kaip rimti, kadangi jiems pasireiškė sunkių kvėpavimo sutrikimų.
„Iš esmės tai mums parodo, kad ligoninės turi būti parengtos priimti pacientus į pediatrijos skyrius, nes vaikų susirgimo atvejų iš viso atmesti negalima.“ – sako dr. Srinivas Murthy, Britų Kolumbijos universiteto pediatrijos docentas, taip pat dalyvavęs šiame tyrime. – „Pagrindinė išvada yra ta, kad vaikų susirgimo rodikliai yra lygintini su suaugusiais – jie ne tokie sunkūs, bet net ir vaikams gali pasireikšti visas ligos spektras, o kai kuriems prireikia ir intensyvios terapijos.“
Daugiau nei 60 procentų iš 125 sunkiai sirgusių ir kritinę būklę patyrusių vaikų buvo 5 metų amžiaus ar jaunesni, rašoma tyrime. 40 jų buvo kūdikiai – iki 12 mėnesių amžiaus.
Dr. S. Tongas sakė manantis, kad mažesniems vaikams infekcija pavojingesnė, nes jų kvėpavimo takų sistemos ir kitos organizmo funkcijos vystosi sparčiai.
Dr. Andrea Cruz, Beiloro medicinos koledžo pediatrijos docentė ir tyrimo komentaro bendraautorė sakė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ir kūdikiams rizika susirgti sunkiau yra didesnė dėl jų imuninės sistemos nebrandumo.
„Jie dar nėra susidūrę su virusais, todėl jų imuninė sistema nesugeba efektyviai reaguoti.“ – duodama interviu sakė ji.
Mokslininkai aktyviai aiškinasi, kodėl koronavirusas aplenkia tiek daug vaikų – šis modelis buvo panašus ir SARS viruso Kinijoje bei MERS viruso Vidurio Rytuose atvejuose. Dr. S. Murthy teigia, kad vaikų užsikrėtimų atvejų Italijoje, Singapūre ir Pietų Korėjoje skaičius yra panašus.
Vis plačiau pripažįstama teorija, kad žmogaus ląstelių receptorius ar baltymas, prie kurio prisitvirtina viruso dalelės, vadinamas ACE2 receptoriumi, vaikų ląstelės dar nėra toks ryškus arba gali būti kitokios formos, sako jis.
Gali būti, kad vaikams jis dar nėra iki galo išsivystęs, todėl mikroskopinėms viruso dalelytėms gali būti sunkiau prie jo prisitvirtinti ir taip patekti į ląsteles, kad virusas galėtų imti daugintis.
Kita teorija yra ta, kad vaikų plaučiai yra tiesiog sveikesni, sako dr. A. Cruz. Suaugusieji per savo gyvenimus daug laiko kvėpuoja užterštu oru, o sunkia koronaviruso forma sergantys žmonės dažniausiai turi ir kitų ligų arba yra silpnesni dėl amžiaus.
Ekspertų teigimu taip pat įmanoma, kad vaikų imuninė sistema nepradeda pulti viruso taip stipriai, kaip suaugusiųjų. Gydytojai pastebi, kad virusu sergantiems žmonėms didžiausią žalą padaro ne pats virusas, bet agresyvus imuninės sistemos atsakas į jį, kuris sukelia destruktyvius įvairių organų uždegimus.
Nors šis tyrimas yra didelės apimties ir į jį yra įtraukta daugelis skirtingų atvejų iš visos Kinijos, ne tik iš viruso židinio – Uhano provincijos, jis visgi palieka daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, tyrėjai pastebi, kad daugiau rimtų ir kritinių atvejų registruota vaikams, kuriems koronavirusas buvo įtariamas, o ne patvirtintas laboratoriniais tyrimais, todėl gali būti, kad jų organizmus veikė kitos infekcijos, greta COVID –19 ar vietoj jo.
Taip pat neaišku, ar, pavyzdžiui, JAV reikėtų tikėtis sąlyginai nedidelio užsikrėtusių vaikų skaičiaus, kaip Kinijoje, ar daugiau.
„Gyventojų amžiaus piramidė Kinijoje labai skiriasi nuo JAV situacijos – jie turi daug mažiau vaikų, nei mes.“ – sako dr. A. Cruz. Ji, kaip ir kiti ekspertai, yra įsitikinusi, kad didelė dalis nesunkiai ar be simptomų sergančiųjų nėra registruojama, nes tokiais atvejais testavimas neatliekamas. „Vaikai buvo testuojami labai nedaug, nes buvo koncentruojamasi į suaugusiuosius. Gali būti, kad mes nuvertiname vaikams kylantį pavojų.“
Atsakymai į klausimus apie vaikų koronaviruso atvejus gali turėti reikšmės ne tik pediatrijai. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl tam tikroms pacientų grupėms kyla didžiausias pavojus. Dr. S. Murthy teigia, kad analizuojant mažiausiai paveiktųjų fiziologiją būtų galima atrasti gydymą ir vakciną.
