Tai mano pirmasis nėštumas, kasdien susiduriu su įvairiomis baimėmis – kai pirmus mėnesius kankino pykinimas, kreipiausi į gydytoją, kai ėmė tinti kojos, vėl ieškojau patarimų pas gydytoją.
Nuo pirmosios nėštumo dienos žinojau, kad niekada mano patarėjas nebus nei internetas, nei kokia sutikta kaimynė. Juo labiau kolegė, kuriai nei aš rūpiu, nei ji man rūpi. Aš pasitikiu specialistais. Deja, ne visi galvoja panašiai.
Po savaitgalio į darbą atėjau atsinaujinusi plaukų kirpimą ir spalvą. Senoji spalva buvo gerokai nuaugusi, todėl kirpykloje man juos nudažė ir patrumpino.
Dėl nudažytų plaukų sulaukė replikų
Nepatikėsite, kokių replikų aš sulaukiau! „Ką tu sau galvoji, tu kenki kūdikiui!“ „Negalima dažyti plaukų, kol laukiesi, nes vaikas gims ligonis.“ „Chemija tikrai pakenks leliukui.“ Ir visas šitas frazes visą dieną kaip žirnius į sieną bėrė mano vyresnio amžiaus kolegė, kuri nei mano gera draugė, nei mama, nei teta.
Moterys, ar jūs pakvaišote!? Kodėl jūs visur kišate savo nuomonę? Tai ar aš tuos dažus geriu ir valgau? Mes gyvename XXI amžiuje, kur nuėjusi į kirpyklą gaunu kokybišką paslaugą.
Galų gale, turiu gydytoją, su kuria galiu pasikonsultuoti dėl įvairių spredimų, kurie susiję su mano ir kūdikio sveikata.
Absurdas, kaip vyresnio amžiaus moterys, net nepaklaustos, puola dalinti patarimus! Nei aš jūsų prašiau, nei man jūsų patarimų reikia. Tiesiog jūs iš šono atrodote tuščiagalvės.
Ne paslaptis, kad ir mano hormonai šiuo metu išėję iš rikiuotės, daugybę dalykų priimu jautriau, tačiau kam erzinti dar labiau? Tiesiog užsičiaupkite ir patylėkite, kai jūsų niekas neklausia.
Autorius: skaitytoja Evelina
