Kadangi berniukas pats negalėjo suprasti, kada jo cukraus kiekis kraujyje būdavo per žemas, naujasis šeimos narys – Jedi – perėmė šią atsakomybę iš jo.
Baisi naktis
Visgi vieną naktį viskas pakrypo baisia linkme: Luko tėvai jau buvo užmigę, kai Jedi pašėlo. Luko mama dalinasi įrašu savo „Facebook“ puslapyje apie tą siaubingą naktį.
„Vaizdas šioje nuotraukoje gali atrodyti tiesiog kaip šuo, miegantis berniukas ir skaičius ekrane, bet šis momentas yra daug, daug daugiau. Tai yra nuotraukai, kaip Jedi išsaugojo savo berniuką.
Penkios minutės prieš darant šią nuotrauką, mes visi miegojome. Visi buvome ramūs, niekas netikrino kraujo, niekas negalvojo apie diabetą. Ir šitokiuose momentuose, kai mūsų budrumas yra nusilpęs, kai mes tiesiog gyvename gyvenimą ir negalvojame apie diabetą, reikalai gali greitai pasidaryti labai baisūs. Laimei, mes turime Jedi.
Jedi nušoko nuo lovos, tada vėl užšoko ant jos. Nors aš ir jaučiau, jog ji tai daro, aš nesikėliau. Tada Jedi atsigulė ant manęs ir aš pabudau.
Rūkas išsisklaidė
Aš išlipau iš lovos, pasižiūrėjau į Luko gliukozės aparatą – rodė 100. Tad aš pasakiau Jedi, kad mes pasižiūrėsime į Luką ir matysime, ar reikia kažką daryti. Jedi pasilenkė (tai reiškia žemą pavojų). Aš jam pasakiau eiti į lovą, tačiau jis nesijudino. Tuomet aš supratau, kad Jedi nori pasakyti kažką svarbaus – mieguistas rūkas po mažu nuslinko nuo mano galvos ir aš pradėjau mąstyti aiškiau.
Staiga pasijaučiau visiškai nubudus ir žinojau, kad turime problemą. Aš įdūriau sūnui į pirštą ir gavau štai ką – 57, o atsižvelgiant į Jedi elgesį, jis greitai krito.
Herojė Jedi
Lukas gulėjo visai šalia manęs, nutolęs per kelis metru, o be Jedi aš būčiau net neįtarus, kad jo būklė darosi kritiška. Jo gliukozės aparatas būtų tai užfiksavęs per maždaug 20 minučių ir aš turiu užsistačiusi žadintuvą, kad po valandos nueičiau sūnaus patikrinti, tačiau cukraus kiekis kraujyje tuomet jau būtų buvęs žymiai mažesnis. Jedy ankstyvi įspėjimai padeda mums išvengti pavojingų situacijų. Pats Lukas niekada nenubusdavo dėl žemo cukraus kiekio per pastaruosius 4,5 metų.
Mes esame jo saugusis guolis, jis eina miegoti nežinodamas, kad šimtu procentu pasikliauja mumis, kad mes pasirūpinsime jo saugumu per naktį. Štai kodėl mes tikriname jo cukraus kiekį kraujyje kiekvieną naktį ir mes turime visas tam reikiamas priemones. Be to, mes praleidome bent trejus metus treniruodami Jedi, kad mums praneštų Luko cukraus kiekio aukštumas ir žemumas, nes pirmo tipo diabetas yra negailestingas, todėl mums reikia kiek įmanoma daugiau pagalbos.
Ši nuotrauka yra daryta tuomet, kai Jedi išgelbsti mūsų berniuką nuo galimai pavojingai mažo cukraus lygio kraujyje. Nepaisant to, kad ši liga daro viską, kad apsunkintų mums gyvenimą, ši nuotrauka atspindi ištikimybę, meilę ir atkaklumą. Tai yra priminimas, kad mes neleisime diabetui laimėti, kad niekada nepasiduosime ir visuomet kovosime už savo vaikus.
O čia istorija norėjau pasidalinti todėl, kad pasaulis žinotų, ką kasdien turi išgyventi pirmojo tipo diabetu sergantys žmonės ir jų tėvai“,- rašė ji.
Be Jedi, Lukas galėjo nugrimzti į diabetinę komą ar net paplikti šį pasaulį. Nutallsų šeima žino, kad jei yra palaimingti, jog turi sūnų saugantį angelą, besirūpinantį juo 24 val. per dieną.
