LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Kokia normali pamažinto arba mažesnio arterinio kraujospūdžio riba, nėra žinoma, tačiau sutariama, kad, kol pacientas toleruoja sumažėjusį kraujospūdį ir nejaučia dėl to diskomforto, jaudintis nereikia. Taip tvirtina Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas, kardiologas Raimondas Kubilius.
LRT radijo klausytojas kreipėsi norėdamas sužinoti, koks mažiausias kraujospūdis yra nepavojingas sveikatai.
„Medikai nuolat tvirtina, kad kraujospūdis neturi būti didesnis negu 140 ir 90, tačiau mažas kraujospūdis taip pat labai pavojingas, nes nėra vaistų, išskyrus kavą ir žaliąją arbatą“, – teigia klausytojas.
Pasak jo, svarbu informuoti, kokia leidžiama mažo kraujospūdžio riba. Be to, visi žino, kad optimalus pulsas yra 60 dūžių per minutę, bet taip pat niekas nepasako, kokios yra galimos jo ribos. O tai, LRT radijo klausytojo įsitikinimu, ypač aktualu, kai labai karšta.
Medicinoje su pacientais, kurie serga širdies kraujagyslių ligomis, patenkama į paradoksalią situaciją, sako Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas, kardiologas R. Kubilius.
Anot jo, visas dėmesys sutelktas į padidėjusį arterinį kraujospūdį turinčius pacientus. Dėl to lieka nemažai neaiškumo tiek gydytojams, tiek pacientams, kurių arterinis kraujospūdis yra sumažėjęs.
„Kokia ta normali pamažinto arba mažesnio arterinio kraujospūdžio riba, nėra žinoma, tačiau visi vieningai sutaria, kad nereiktų skirti didesnio dėmesio iki tokio kraujospūdžio, kokį pacientas toleruoja“, – tvirtina kardiologas.
Jo teigimu, viršutinis arterinis kraujospūdis turėtų siekti apie 100 arba daugiau nei 100 mm gyvsidabrio stulpelių.
Kai kraujospūdis yra pamažėjęs, ypač per karščius, gali padėti fizioterapinės procedūros, šaltas dušas, mankšta, kava ar stipresnė arbata, pataria kardiologas. Tai turėtų stimuliuoti kraujospūdžio pakėlimą.
„Paradoksas, tačiau vaistų, kurie didintų spaudimą, neturime ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – sako R. Kubilius. Arterinis kraujospūdis taip pat yra susijęs su širdies susitraukimų dažniu arba pulsu. „Medicinoje sakoma, kad norma yra apie 60 kartų per minutę, o normali apatinė pulso riba yra tokia, kokią pacientas toleruoja, ir retas pulsas netrikdo jo įprastinio gyvenimo ritmo“, – teigia kardiologas.
Pasak jo, įprastai pulsas turėtų būti ne mažesnis kaip 50, o jei yra mažesnis ir pacientas dėl to jaučia diskomfortą, pvz., galvos svaigimą, „mėtymą“ į šonus, būtų tikslinga kreiptis į kardiologą ir atlikti širdies funkcijos tyrimus, įvertinant širdies funkcijos dažnį.
