Gaivi idėja: Karmėlava–Brėmenas trumpa, bet efektyvi kelionė lėktuvu kaip oro gurkšnis nusiplūkusiai sielai. Nei laiko, nei lėšų per daug nesuryja, tačiau užsiplėkusias mintis iš galvos išvėdina. Puodelis karšto vyno, bokalas „Beck's“ alaus, keli puslapiai vokiškos istorijos bei kultūros jaukaus senamiesčio akistatoje ir ilgam išliekantis asmeninis ryšys su dar vienu tašku Europos žemėlapyje.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
Ištirpęs sniegas
Kelionė trunka vos dvi valandas, todėl nespėji nė apsidairyti ir staiga kresteli malonus kontrastas: vakarietiško gyvenimo standartai prieš mūsų buksuojančią kasdienybę. Net ir pirmą kartą apsilankius klaidžioti netenka, nes atstumai nedideli, tramvajus iš oro uosto per keliolika minučių pristato tiesiai į miesto širdį — Rotušės aikštę. Žiemos depresija ištirpsta kaip lietuviškas, prie batų prikibęs sniegas, palikdamas tik balutę. Švelnesnis oras atlapoja šiltus paltus, nuo galvos nutraukia kepurę ir priverčia nusišypsoti — vakaro sutemose tapybiškomis šviesomis nutviekstas jaukus senamiestis apgaubia romantiška nuotaika.
Brėmeno istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei Lietuvos tūkstantmetis. Šis miestas, kartu su Brėmenhavenu, sudarytas iš mažiausia 16 Vokietijos federalinių žemių ir pradėjęs formuotis kaip jūrų prekybos uostas, garsėja 1 200 metų senumo tradicijomis.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
Brėmenas 1186 m. gavo miesto privilegijas, o laisvu Hanzos miestu tapo 1806 m. Iki šiol tai antras pagal dydį Vokietijos uostas prie Vėzerio upės.
Pažintis su Brėmeno istorija prasideda nuo Rotušės aikštės, laisvės ir prekeivių teisių globėjo Rolando statulos, pastatytos 1404 m. ir simbolizuojančios miesto nepriklausomybę. Rolandas žvelgia ne į aikštės vidurį, o į katedrą, kurios vyskupas ne kartą bandė riboti Brėmeno autonomiją. Jo teisingumo kardas simbolizuoja juridinę nepriklausomybę, o išgraviruotas šūkis primena, kad imperatorius suteikė Brėmenui miesto teises.
Brėmenas iki šiol išsiskiria iš visų Hanzos miestų — turi savo parlamentą, vyriausybę, visi surenkami mokesčiai patenka į miesto biudžetą. Parlamento rūmai, sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą, moderniai atstatyti ir keistai dera su UNESCO saugoma renesanso stiliaus rotuše.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
Brėmeno muzikantai
Jei nėra noro gilintis į istoriją, vardinti datas ir faktus, narplioti architektūros stiliaus subtilybes, kitas paprastesnis, bet mielas ir žaismingas miesto simbolis — Brėmeno muzikantai. Linksma jų piramidė balansuoja prie įėjimo į Rotušės rūsyje įrengtą restoraną „Bremen Rastkeller“. Laibos asilo kojos „įdarbintos“ kaip daugelio miesto simbolių ir paverstos „troškimų išpildymo“ pokštu. Jos net švyti, nupoliruotos nuolatinio trynimo.
Muzikantų motyvas lydi per visą miestą: ant puodelių, raktų pakabukų, kitų suvenyrų. Fotografuoti, piešti, sulipę vienas ant kito priešinga tvarka (gaidys, katinas, šuo, asilas) tol lenda į akis, kol neapsikentęs ką nors nusiperki.
Pasakojama legenda, kad minėtame restorane rašytojas Vilhelmas Haufas, skandindamas liūdesį dėl nelaimingos meilės, sukūrė pasaką apie Brėmeno muzikantus. Didžiai rašytojo nuostabai, istorija apie muzikantus, kurie taip ir nepasiekė miesto, išgarsėjo kaip viena žymiausių brolių Grimų pasakų.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
Žiemos vynas
Neišvengiamas žiemos kelionės palydovas karštas vynas, vadinamas „Gluehwein“, sušildo ne tik slidinėjimo kurortuose. Šio nacionalinio vokiečių pasididžiavimo aromatas sklando nuo Brėmeno gatvės mugių iki senamiesčio kavinių.
Jeigu gatvėje ar net kavinėje patiekiamas tradicinis karštas vyno gėrimas su gvazdikėliu ir citrinos skiltele nenustebins, neverta daryti skubotų išvadų. Primygtinai patariama nusileisti į „Bremen Rastkeller“ vyno rūsius ir užsisakyti „Gluehwein“. Patiekiamas moliniame puodelyje su lėkštute, cukrumi kaip arbata, gėrimas net drumzlinas nuo prieskonių, o sodrus aromatas nustebina skonio receptorius lyg šiol nepatirtais pojūčiais. Galima tik spėti, kad raudonojo vyno fone plevena kardamono sėklų, cinamono lazdelės, muskato riešuto, apelsinų sulčių, citrinų žievelės ir dar nežinia kokie prieskoniai.
Restorano degustacijos salėse siūloma paragauti daugiau nei 650 rūšių vyno iš įvairių Vokietijos regionų. Įspūdingo dydžio geležimi kaustytos ąžuolo statinės su herbų ornamentais sustatytos ir tarp stalų, kurie net dieną, o juo labiau vakare, nestovi tušti. Vokiečių turistai, daugiausia, žinoma, solidaus amžiaus, sočiai pietaudami čia praleidžia ne vieną valandą. Paslaugus pilno stoto padavėjas draugiškai pataria neužsisakyti dviejų patiekalų, nes vokiškas maistas riebus, kaloringas ir sotus. Teks užsukti kelis kartus, kad paragautum bent dalį nacionalinių patiekalų — sotaus kopūstų ir špinatų troškinio su dešrelėmis, šonine, kumpiu, grikių košės apkepo su spirgučiais, keptomis bulvėmis ir gaivia obuolių koše, troškintos žuvies, patiekiamos ketaus keptuvėje ant medinės lentelės, ir didelio kepsnio su voveraičių padažu.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
Alaus puta
Alaus gerbėjai svaigsta nuo „Beck's“, o Brėmene vaikščiojant palei Vėzerį nuo jo salyklo kvapo galima net apsvaigti. Gamykla 1874 m. prie upės įkurta neatsitiktinai: vandens keliais „Beck's“ pasklido ir užkariavo pasaulinę rinką. Žinovai sako, kad alaus skonis ypatingas, o receptas paprastas: miežiai iš pietų Anglijos, apyniai iš pietų Vokietijos. Ši alaus darykla pirmoji Vokietijoje pradėjo naudoti žalios spalvos butelius.
Pirklių miesto tradicijas tęsia ir kitas pramonės gigantas — „Mercedes-Benz“ gamykla, kurioje dirba 13 tūkstančių vokiečių.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
Brėmene gaminama garsioji „Jakobs“ kava, o parduotuvės užverstos marcipaniniais saldainiais. Išvertus iš lotynų kalbos „marcipanai“ reiškia „Marko duona“, ir buvo laikomi tik turtuolių privilegija, o receptūra saugoma nuo atsitiktinių gamintojų. Nors „pamatinis“ receptas paprastas: nulupti migdolai, sumalti ir sumaišyti su vandeniu bei medumi ar cukrumi. Visa kita — niuansai, kurie marcipanų pramonę pavertė atskira konditerijos šedevrų sritimi.
Kubiliai, palaiminti šv. Mykolo
Grįžkime į senamiestį. Siaura gatvele iš šv. Petro katedros aikštės patenkama į buvusį amatininkų — kubilių, kvartalą. Gatvelės pradžią puošia 1920 m. bareljefas, vaizduojantis su slibinu besikaunantį arkangelą Mykolą. Jos gale verta prisėsti ir palaukti, kol ant vieno namo frontono suskambės 30 porceliano varpų.
Strategiškai geroje vietoje kaip sargybiniai savo poste stovi miesto muzikantai. Rusiškais keiksmažodžiais palydėta keičiasi pamaina ir atrodo, kad gitaristas pasirengęs čia praleisti net naktį, kad rytą vėl netektų grumtis dėl vietos.
Netoli ir Vėzerio upės krantinė, kurioje prisišvartavę laivai-restoranai, senovinių prekybinių laivų kopijos. Brėmeno uostas pirmą kartą paminėtas 1250 m.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
„Šniūrų“ labirintai
Nepaisant šiuolaikinės pramonės, miestas neprarado autentiško žavesio: seniausias miesto kvartalas, pastatytas XV–XVI a., vadinamasis „Šniūro“ kvartalas (vok. Shnoor), tik per stebuklą karo metu liko nesugriautas. Pavadinimas tiesiogiai nurodo gatvelių pinkles — siaurus, lenktus „šniūrus“, iš abiejų pusių namų sienų vietomis įrėmintus 60 cm pločio perėjimus. Tai buvęs vienas vargingiausių miesto kvartalų, o dabar — miesto pažiba ir turistų traukos objektas: pirmuose aukštuose duris atveria jaukios suvenyrų parduotuvės, alaus restoranai, namai yra restauruojami ir prižiūrimi. Kai kurios šio kvartalo autentiškos lauko durys tokios siauros ir žemos, kad spraudžiantis pro jas tenka pagarbiai žemai nusilenkti.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
„Šniūro“ rajonas garsėjo pirtimis, kurios įrengtos vienos pirmųjų Vokietijoje. Pirtyse vienoje patalpoje kartu prausėsi bei bendravo vyrai ir moterys. Kaip tai atrodė, bandė pavaizduoti miesto skulptoriai: skverelyje pastatytame dubenyje maudosi šeimos galva, kurio pilvas, nudribęs į šoną, remiasi į moters šlaunis ir apvalią krūtį. Vyriškis krapštosi pakaušį, matyt, bandydamas atspėti, ką veikia trečias, kurio veidas, prigėręs lietaus vandens, vos pastebimai kyšo moteriškei prie šono.
Linksmi vokiški pokštai palydi į šonines gatveles, kuriose matyti čia gyvenančių žmonių kasdienybės pėdsakai: atremtas dviratis, palei sieną auginamas vijoklis, dekoruota palangė ar kokia nors ir menka, bet svarbi smulkmena: pašto dėžutė ištapyta su tokia meile savo namams, kad net gnybteli širdį — mums šito taip trūksta.
Brėmenas (nuotr.A-ZET) (nuotr. Gamintojo)
