Vis dėlto jei galima rinktis pažangesnius preparatus, kurie netrukdo vairuoti, visada rekomenduojami ne pirmos, o antros kartos antihistaminiai vaistiniai preparatai, kurie neturi poveikio centrinei nervų sistemai, todėl nesukelia nuovargio, mieguistumo, reakcijos sulėtėjimo.
Pakalbėkime apie tai šiek tiek daugiau, ypač jei vairuojate ir norite, kad Jūsų alerginis rinitas ar lėtinė dilgėlinė būtų veiksmingai kontroliuojami.
Antihistaminiai arba tiesiog vaistai nuo alergijos veikia slopindami histamino (H1) receptorius. Paprastai jie skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Pirmos kartos antihistaminius vaistinius preparatus;
- Antros kartos antihistaminius vaistinius preparatus.
Šių dviejų grupių vaistiniai preparatai skiriasi savo molekulių chemine struktūra, biologiniu prieinamumu, veikimo ypatybėmis, nepageidaujamais poveikiais, jų pasireiškimo dažniu ir intensyvumu. Tarkime, pirmosios kartos preparatai gali slopinti centrinę nervų sistemą – dėl šio poveikio gali atsirasti ir koncentracijos sutrikimai, ir mieguistumas, ir nuovargis, ir reakcijos sulėtėjimas, o tai savo ruožtu gali trukdyti darbingumui, mechanizmų valdymui ir vairavimui. Kodėl jiems būdingas toks poveikis?
Pirmos kartos vaistiniai preparatai greitai kerta kraujo/ smegenų barjerą ir blokuoja histamino receptorius, esančius tam tikrose smegenų dalyse. Toks poveikis nėra traktuojamas kaip rizikingas sveikatai, tačiau gali atsirasti migdantis ir slopinantis poveikis, trukdantis tinkamai valdyti mechanizmus ir skatinantis mieguistumą. Ne paslaptis, kad dėl to didėja avarijų ir susižeidimų rizika. Negana to, tokie pacientai, kurie ypatingai kenčia nuo nuovargio ir mieguistumo, sukeliamų pirmos kartos antihistamininių preparatų, gali atsisakyti toliau vartoti tokius vaistinius preparatus ir nutraukti gydymą. Dėl to mažėja paciento prisirišimas prie tinkamo gydymo plano ir jo pasitenkinimas gydymu; rezultatas – nepakankamas ligos kontroliavimas ir simptomų sugrįžimas. Ar yra kokia nors išeitis? Taip, yra – tai antros kartos, naujesni, mažiau nepageidaujamų poveikių sukeliantys antihistaminiai vaistiniai preparatai.
Tokių varginančių nepageidaujamų poveikių galima išvengti renkantis naujesnės, antrosios kartos antihistaminius preparatus, kurie neslopina centrinės nervų sistemos. Šie vaistai nekerta smegenų/ kraujo barjero, todėl nepaveikia tam tikrų struktūrų smegenyse, „atsakingų“ už nuovargį, mieguistumą, koncentracijos slopinimą ir reakcijos sulėtėjimą. Kokie vaistiniai preparatai priklauso antrosios kartos vaistams nuo alergijos?
Bilastinas yra puikus antrosios kartos antihistaminių vaistų pavyzdys. Opexa veiklioji medžiaga, bilastinas yra antihistamininis vaistas. Opexa vartojamas šienligės (kuriai būdingi simptomai yra čiaudulys, niežulys, sloga, užgulta nosis, paraudusios ir ašarojančios akys) ir kitų alerginio rinito formų simptomų slopinimui. Jis taip pat gali būti vartojamas niežtinčių odos išbėrimų (pūkšlių arba dilgėlinės) gydymui.
Bilastinas yra ilgai (net iki dvidešimt keturių valandų) veikiantis histamino antagonistas be sedatyvaus poveikio, pasižymintis selektyviu antagonizmu H1 receptoriams. Atliktas poveikio gebėjimui vairuoti suaugusiųjų tyrimas parodė, kad bilastinas neturi įtakos gebėjimui vairuoti. Vis dėlto prieš vairuojant ir vaistą vartojant pirmą kartą, būtina įvertinti individualų atsaką. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.