Vieno donoro duotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Žinoma, būna ir atvejų, kai vienam žmogui prireikia perpilti net dešimties donorų kraują. Kraujui paimti naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, todėl nėra jokios užsikrėtimo kokiomis nors ligomis tikimybės. Kraujas negali būti labai ilgai laikomas. Priklausomai nuo to, kam ir kodėl perpilamas, jis turi būti ne senesnis nei 5-40 dienų, todėl pastoviai reikia papildyti turimas kraujo atsargas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kad šalis turėtų pakankamai kraujo atsargų, iki 6 proc. gyventojų turėtų donuoti kraujo. Lietuvoje kraujo duoda apie 2 proc. žmonių, todėl Lietuva paprastai neturi kraujo pertekliaus, kurį galėtų kažkam parduoti.
Iš tiesų, reguliarus kraujo davimas yra naudingas donoro sveikatai: atsišviežina kraujo ląstelės, jų ir kraujo plazmos gamybai organizmas sudegina apie 650 kcal., o tai yra daugiau, nei nuėjus 10 kilometrų, sumažėja kraujyje cholesterolio, be to, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kraujo donorystė sumažina širdies, kraujagyslių, kepenų bei vėžinių susirgimų riziką. Jei pats donoras kada nors netektų daug kraujo traumos ar operacijos metu, manoma, yra didesnė tikimybė, kad jis išgyvens, nes jo organizmas įpratęs netekti ir vėl atkurti kraują.
Daugelis donorų pabrėžia, kad davę kraujo nesijaučia išsekę, o atvirkščiai – jaučiasi sustiprėję emociškai – lyg ant sparnų, galintys kalnus nuversti, pasikrovę dvasiškai. Juk jie kažkam išgelbės gyvybę – gal naujagimis nepraras gimdymo metu nukraujavusios mamos, kuri matydama jį augantį, nebyliai liudys dėkingumą tam nepažįstamam ją išgelbėjusiam kraujo donorui, gal vėžiu ar kita lėtine liga sergančiam ligoniui padės pasveikti ar daugiau gyvenimo dienų praleisti su mylimais artimaisiais, gal padovanos galimybę gyventi į avariją patekusiam kažkieno sūnui, broliui arba tėvui... Tyrimais ir apklausomis yra nustatyta, kad, palyginti su kitais žmonėmis, kraujo donorai jaučiasi laimingesni, mažiau vieniši, jie rečiau serga depresija, jie atranda daugiau prasmės gyventi, patiria mažiau streso. Pagalvokite, juk kiekvienas kraujo davimas kažkam išgelbės gyvybę, o ilgamečiai kraujo donorai yra išgelbėję jų šimtus. Šimtai žmonių kiekvieną dieną galėtų jiems pasakyti „Ačiū, kad gyvenu“.
Todėl kraujo donorystė reiškia ne tik duoti, bet ir gauti.
Nemažai žmonių kraujo donorais tapo po to, kai prireikė kraujo jiems patiems arba jų artimiesiems. Jie labai jautriai suvokė šios neįkainuojamos, bet atsikuriančios aukos prasmę. Ir nė vienas iš mūsų nežino, ar rytoj neprireiks kraujo mums, mūsų vaikams, broliams, seserims, tėvams, draugams. Ir kuo daugiau žmonių negalvos „gal kažkas kitas šiandien duos kraujo, bet ne aš“ – tuo ramiau ir laimingiau gyvensime visi.
Todėl kviečiame dvejojančiuosius pasiryžti tapti kraujo donorais, o esamus donorus pasidalinti savo istorijomis, kad skleistumėte savo šviesą ir paskatintumėte kitus prisijungti prie jūsų prasmingos veiklos.
