Paryžius – bene populiariausias turizmo miestas Europoje, o gal ir pasaulyje. Rojus turizmo verslui ir kišenvagiams. Nors policija stengiasi vaikyti vagis ir įvairius sukčius, jų čia niekada netrūksta. Dar visai neseniai Luvras buvo uždarytas dėl darbuotojų, neapsikentusių vagysčių, streiko, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Paryžiuje svarbiausia prisiminti vieną taisyklę – niekas nieko veltui neduoda. Dažniausiai pasitaikančios apgavystės: ”auksiniai” žiedai, parašai už kurčiuosius, bei apyrankės Monmartre.
Kartais einant Senos pakrante arba kur nors centre staiga išnyra čigoniškos išvaizdos merginos ir klausia ar nepametei žiedo. Žinoma sakai, kad ne, tada jos tą žiedą pavarto, randa “prabą”, pasimatuoja – “ech, per didelis, prašom jums, bus suvenyras”. Jeigu paimi į rankas ir jau nori eiti apsidžiaugęs tokiu lobiu, jos pradeda prašyti pinigų “kokakolai, kavai ir t.t.” ir ganėtinai įkyriai. Vieni žiedus atiduoda atgal, kiti, mažiau drąsūs duoda kelis eurus. Jeigu nenori susimokėti, geriau auksinių žiedų neimti. Kita dažna apgavystė – parašai labdarai. Merginos (vėlgi rumunės) prieina ir pradeda gestais rodyti, kad joms reikia parašų. Tiems, kurie sustoja jos gestikuliuodamos išaiškina, kad parašai renkami kurtiesiems/akliesiems ir bruka į rankas tušinuką. Jei pasirašai, reikalauja pinigų apie kuriuos iš pradžių neužsimena. Teko matyti lietuvį, kuris pasirašė ir nuėjo tolyn, o mergina jį dar ilgokai vaikėsi ir reikalavo pinigų, kol galiausiai nuėjo šalin. Tačiau didžiausia gudrybė čia yra ta, kad kol tu bandai suprasti ko iš tavęs nori, kas nors bando pavogti piniginę iš rankinės ar kišenės. Monmartro papėdėje nuotaiką gali sugadinti besišypsantys juodaodžiai (kad ir kaip negerai yra žmones skirstyti pagal odos spalvą, kartais reikia labiausiai saugotis nelegalių imigrantų – rumunų, indų, juodaodžių, kurie kito darbo čia neturi), kurie tave užkalbina ir kaip dovaną užriša ant rankos iš juostelių supintą apyrankę, beje, garsiai skelbdami, kad tai visisškai nemokama. O tada jau turi duoti pinigų, nes nusiimti ją sunku nesugadinus, o įžūlumo “stebukladariams” tikrai netrūksta. Nemalonumų galima išvengti žinant kelis niuansus: 1. Nieko iš nieko neimti. Dovanų galima gauti tik vietiniam turguj perkant kilogramą persikų – kokį vieną duos nemokamai. Visa kita – apgaulės pradžia. 2. Kiek banaliai skamba – nevaikščioti vieniems naktimis. Ypač toliau nuo paties centro, Notre Damme’o, Senos. Paryžiuje gausu skersgatvių, o taip pat ir vagių, benamių, narkomanų. 3. Ypatingai saugotis lankomiausiose vietose. Fotoaparatas rankoje, piniginė galinėje kišenėje, lengvai atsegama kuprinė su vertingais daiktas – tarsi dovana tiems, kurie verčiasi vagystėmis. Vagia net vaikai. 4. Jei tik turit kišenę švarko viduje ar kur nors arčiau kūno, ten ir laikykite pinigus, korteles, dokumentus, rankinę vežkitės ilga rankena, kad galėtumėte persimesti per kaklą. Šiek tiek pasisaugojus, kelionė praeis sklandžiau ir neliks kartėlio apsigavus ir praradus pinigus, kuriuos yra ir geresnių būdų kaip išleisti.
Patarimais dalinasi Makaliaus skaitytoja Kotryna Strelčiūnaitė.
