Kasmet Lietuvoje salmonelioze suserga apie 350 asmenų. 2023 m. Lietuvoje buvo patvirtinta 14 salmoneliozės protrūkių, šiemet sausio–balandžio mėn. patvirtinti 3 šeimose išplitę salmoneliozės protrūkiai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena svarbiausias saugaus maisto laikymo ir ruošimo taisykles, rašoma pranešime spaudai.
Viena svarbiausių taisyklių – rankų higiena
Ant neplautų rankų gali būti įvairiausių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (bakterijų, virusių, kirmėlių kiaušinėlių). Jeigu į žmogaus organizmą patenka ligų sukėlėjų, žmogus gali susirgti.
Nors ant neparuoštų maisto produktų esantys mikroorganizmai sunaikinami verdant, kepant ar kitaip juos apdorojant karščiu, po produkto apdorojimo jie gali išlikti ant rankų. Tai reiškia, jog, nesilaikant rankų higienos reikalavimų, šiais mikroorganizmais galima užteršti jau pagamintus patiekalus.
„Prieš maisto gaminimą ir valgymą būtina nusiplauti rankas. Ne mažiau svarbu jas nusiplauti po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su augintiniais, po pokalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu.
Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles“, – pataria NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti?
Kad išvengtume salmoneliozės ir kitų per maistą plintančių ligų rizikos, NVSC specialistai rekomenduoja:
Iškylaujantiems gamtoje – vengti greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, tortų. Būtina kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves.
Negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje, juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu vandeniu, tinka ir mineralinis. Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.
Labai svarbu maistui vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Nepatariama valgyti kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis.
Taip pat svarbu vengti kryžminio maisto užteršimo. Maistą reikia gaminti ir laikyti taip, kad mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas termiškai neapdorojus.
Maistą gaminantiems specialistams – atsakingai vertinti galimo užteršimo riziką maiste. Gaminimo metu užtikrinti, kad ruošiant patiekalus būtų pasiekta technologiškai reikalinga temperatūra gaminio viduje.
Labai svarbu paruoštus vartojimui produktus laikyti tinkamai, užtikrinant jiems reikalingą laikymo temperatūrą.
Būtina užtikrinti, kad būtų naudojami švarūs indai ir įrankiai. Ruošiant ir tiekiant maistą rankos turi būti švarios. Ypatingai svarbu gaminant išvengti kryžminio maisto užteršimo maisto tvarkymo vietoje:
- tomis pačiomis svarstyklėmis nesverti žaliavų ir pagamintų patiekalų;
- kruopščiai plauti maisto tvarkymo inventorių ir indus;
- atskirti žalio gyvūninio maisto gamybos inventorių nuo kito virtuvės inventoriaus;
- valyti ir dezinfekuoti aplinkos paviršius.
Ugdymo įstaigų darbuotojams patariama stebėti kolektyvą lankančių vaikų savijautą, užtikrinti, kad priimami į darželį vaikai neturėtų užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiavimo, dusulio, skausmo, viduriavimo, vėmimo, bėrimo ir kt.). Tėvams patariama į ugdymo įstaigą vaikus išleisti tik šiems visiškai pasveikus ir gydytojui leidus.
„Labai svarbu, kad tiek maitinimo, tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose žarnyno sutrikimų turintis asmuo negamintų maisto ir nedirbtų kitų darbų, susijusių su maistu.
Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – atkreipia dėmesį NVSC atstovė.
Knibždančias kirmėles organizme išduoda šie ženklai
Nors apie kirmėlių veisimąsi organizme neretai kalbėti nejauku ar gėda, tačiau ši tema labai svarbi. Parazitai, besiveisiantys mūsų organizmuose, gali sukelti nemalonius pojūčius ir trukdyti kokybiško gyvenimo ritmą.
Apie kirmėlių žalą suaugusiam žmogui anksčiau papasakojo Karoliniškių poliklinikos vaikų ligų skyriaus medicinos gydytojas Irmantas Aleksa.
Nors kirmėlių suaugusiojo organizme gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau gydytojas pasakoja, kad dažniausiai užsikrečiama per maistą.
„Dažniausios priežastys užsikrėtimui kirmėlėmis yra bet būtent infekcinės kilmės. Užsikrėsti galima valgant netinkamai apdorotą mėsą, dėl, pavyzdžiui, trechineliozės. Dar galima užsikrėsti valgant netinkamai termiškai apdorotą žuvį, tada gresia platusis kaspinuotis“, – paaiškino gydytojas.
Sukelia nemalonius simptomus
Ne gana to, kirmėlės taip pat plinta per gyvūnus. Apie vieną iš jų papasakojo I. Aleksa: „Aišku, gali būti kitų gyvūnų pernešamos kirmėlės. Pavyzdžiui, uodai perneša dirofilaria kirmėles, kurios dažniausiai sutinkamos gyvūnų organizmuose, bet gali atsirasti ir žmoguje. Jos gyvena po oda.“
Turint kirmėlių, dažniausiai pasireiškia įvairūs nemalonūs simptomai. Kelis iš jų įvardijo gydytojas I. Aleksa.
„Kirmėlės minta mūsų maistu ir gali sukelti įvairius simptomus. Gali pasireikšti išangės niežėjimas, pseudoalerginės reakcijos, kai atrodo, kad pasireiškė alergija, bet taip nėra.
Aišku, galimi ir žarnyno užsikimšimai, nes, pavyzdžiui, kai askaridžių būna labai daug, jos užkemša žarnyno skersmenį“, – apie simptomus pasakojo gydytojas.
Kai kurias kirmėles aptikti sunku
Visgi, anot jo, neretai kirmėles aptikti patiems nėra lengva. Dėl to svarbu pajutus nemalonius simptomus kreiptis į gydytojus.
„Dažniausiai atliekamas išmatų tyrimas dėl kirmėlių kiaušinių. Taip galima nustatyti pagrindines kirmėles, kurios pasitaiko žmogaus organizme: skalines, askarides, kaspinuočius.
Kitos kirmėlės, kurios ilgai buvo po oda, taip paprastai nerandamos. Jos aptinkamos jau pasireiškus tam tikriems simptomams. Pavyzdžiui, po oda susidarius dariniui, guzeliui. Ir tik kreipusis į gydytoją gali paaiškėti, kad tai gali būti kirmėlių infekcija“, – perspėjo gydytojas.
Jeigu tyrimo metu aptinkama kirmėlių, tuomet gydytojai paskiria reikalingas medikamentines priemones: „Gydymas vyksta vaistais, jie naikina kirmėles. Jų grupių yra įvairių, priklauso nuo kirmėlių rūšies. Suvartojus visą vaistų kursą, 90 proc. žmonių pasveiksta.“
Svarbu palaikyti kasdienę higieną
Gydytojas atskleidė kelis metodus, kurie gali padėti išvengti kirmėlių veisimosi organizme.
„Pirmiausia, svarbi rankų higiena: parėjus namo plauti rankas, po tualeto plauti rankas. Dar reikia laikytis maisto švaros – visas daržoves, augančias žemėje, plauti ir tai daryti kruopščiai.
Toks elgesys reikalingas, nes žemėje galima rasti ne tik kirmėlių kiaušinių, pavyzdžiui, ant salotų lapų, bet dar galima užsikrėsti šalia esančia helicobabter pylori infekcija. Tai siekiant to išvengti labai svarbi maisto ir rankų higiena“, – akcentavo medikas.
