„Antėja“ sveikatos priežiūros tinklo šeimos gydytoja Eglė Lazauskienė pažymi, kad yra keli požymiai, būdingi infekcinėms, parazitinių kirmėlių sukeltoms ligoms, dar vadinamoms helmintozėmis, tačiau jie gali skirtis priklausomai nuo to, kuo užsikrėtėte.
Bendrieji helmintozių simptomai, pasak E. Lazauskienės, yra bendras silpnumas, apetito sumažėjimas ir pilvo skausmas.
Išduoda keli požymiai
Vis tik, viena iš dažniausiai pasitaikančių kirmėlinių ligų yra enterobiozė, kurią sukelia parazitinės kirmėlės Enterobius vermicularis, dar vadinamos spalinėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2022 m. šalyje užfiksuoti 353 enterobiozės atvejai, 2021 m. – 341 atvejis.
„Pirmąsias kelias savaites po užsikrėtimo gali skaudėti pilvą bambos srityje, pykinti. Praėjus maždaug mėnesiui po užsikrėtimo, kai kirmėlės pradeda pasišalinti pro išeinamąją angą bei dėti kiaušinėlius, atsiranda stiprus niežulys išangės srityje. Niežulys ypač kamuoja naktį, todėl pablogėja miego kokybė“, – simptomus vardija šeimos gydytoja ir priduria, kad dažniausiai šia liga užsikrečia vaikai.
E. Lazauskienės teigimu, dažniausiai pasitaikančios kirmėlinės ligos – enterobiozės – infekcijos šaltinis yra žmogus:
„Spalinių kiaušinėliai, patekę ant ligonio odos, subręsta ir tampa užkrečiami. Nuo ligonio kiaušinėliai patenka ant patalynės, rankšluosčių, unitazo, nuo užterštų rankų gali patekti ant maisto.
Naminiai gyvūnai ant savo kailio kiaušinėlius išnešioja po visus namus. Žmogus užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą.“
Taip pat pasitaiko ir askaridozės, kurią sukelia organizme besiveisiančios askaridės, atvejų. NVSC statistikos duomenys rodo, kad per praėjusius metus užfiksuoti 156 šios ligos atvejai, 2021-aisiais fiksuota 115 užsikrėtimų.
„Askaridozė dažnai neturi jokių simptomų, yra pastebima, kai askaridė pasišalina su išmatomis. Ligos simptomai dažniau pasireiškia tada, kai organizme parazituoja kelios askaridės.
Pagrindiniai ligos simptomai: bendras silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, gali sumažėti apetitas“, – teigė E. Lazauskienė.
Daugeliui teko girdėti apie kaspinuočius. Jų sukeliamomis cistinėmis echinokokozėmis, NVSC duomenimis, 2022 m. užsikrėtė 70 asmenų – keturis kartus daugiau, lyginant su 2021 m., kai buvo fiksuota vos 16 echinokokozės atvejų.
„Cistine echinokokoze užsikrėtusiems žmonėms pasireiškia bendras silpnumas, apetito neturėjimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku arba krūtinėje“, – aiškino gydytoja.
Patarė, kaip apsisaugoti
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad pajutus aukščiau minėtuosius ar į juos panašius simptomus, visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti išsamesni tyrimai.
Didžiausia rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis kyla vaikams ir suaugusiems asmenims, neturintiems tinkamų higienos įgūdžių.
E. Lazauskienė vardija, kad užsikrėsti galima nesilaikant elementarių higienos įpročių – neplaunant rankų pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą ar valgymą. „Nesilaikant higienos dažnai yra užsikrečiama pakartotinai“, – pažymi gydytoja.
Žvelgiant į statistiką, pastebima tendencija, kad užsikrėtimų kirmėlinėmis ligomis padaugėja šiltuoju metų sezonu, tačiau jų neišvengiama ir kitais metų mėnesiais.
Sakoma, geriausias vaistas nuo ligų yra jų prevencija. Geriausiai apsisaugoti nuo kirmėlinių ligų padės ne kas kitas, o asmeninė higiena.
„Asmeninė higiena – plauti rankas grįžus iš lauko, po tualeto, prieš gaminant valgį ar prieš valgį. Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens telkinių“, – pataria „Antėja“ klinikos šeimos gydytoja E. Lazauskienė.
Ji taip pat primena, kad naminiams gyvūnams – katėms ir šunims – kas tris mėnesius reguliariai reikia duoti vaistų nuo kirmėlių.
