Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi patarimais, ką reikėtų daryti, jei knarkiantį žmogų apima mieguistumas vos prisėdus ant sofos ar atliekant kasdienes veiklas.
Dažniausias miego apnėjos požymis
Obstrukcinė miego apnėja – tai būklė, kai miego metu viršutiniai kvėpavimo takai subliūkšta ar dalinai susiaurėja, neleisdami orui patekti į plaučius.
Dažniausiai pastebimas miego apnėjos požymis – knarkimas. Namiškius tai labai vargina, jie nebegali miegoti tame pačiame kambaryje, neretai kyla net šeimos krizės. Dar pavojingiau, kai atsiranda kvėpavimo sustojimai ar dusulys, pasibaigiantys pabudimu.
„Dėl miego apnėjos kenčiantis žmogus dieną būna mieguistas, skundžiasi nemiga, kitaip nepaaiškinamu nuovargiu. Taip pat gali didėti kraujo spaudimas, trikti širdies ritmas, dažnai keistis nuotaikos, blogėti atmintis ir sugebėjimas mąstyti, skaudėti galvą.
Dėl miego apnėjos gali kilti pavojingų situacijų, pavyzdžiui, vairuotojui užmigus prie šviesoforo ar spūstyje“, – sako RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje dirbanti gydytoja otorinolaringologė Lina Jurgaitienė.
Jei knarkiantį žmogų apima mieguistumas vos prisėdus ant sofos, atsivertus knygą, žiūrint televizorių, ypač sėdus prie vairo – gydytoja ragina nedelsiant kreiptis į otorinolaringologą.
Ji pasakoja, kad paciento tyrimas prasideda otorinolaringologo apžiūra lanksčiu endoskopu, įvertinant kvėpavimo takų anatomiją ir judėjimą nemiegant. Būtinai atliekama polisomnografija, kad būtų galima nustatyti, ar pacientas tikrai serga miego apnėja ir kokios ji rūšies.
Gydymo planas
„RVUL įrengtos dvi miego tyrimo palatos, tyrimo rezultatus vertina du gydytojai neurologai. Jei pacientui diagnozuojama obstrukcinė miego apnėja, knarkimas, parenkame maksimaliai individualizuotą gydymo planą.
Kartais pradedame nuo nosies operacijos ar atliekame keletą operacijų etapų trijuose ryklės aukštuose. Operacijų rezultatai labai priklauso nuo tikslaus operacijų tipo parinkimo.
Jei reikia, atliekame retai kurioje kitoje ligoninėje taikomą miego endoskopiją. Šio tyrimo metu operacinėje otorinolaringologų ir anesteziologų komanda „primigdo“ pacientą iki natūralaus miego gylio, vertindami, kokia forma siaurinami kvėpavimo takai, kuri dalis knarkia. Taip galime dar tiksliau nustatyti, kurį gydymo metodą ligoniui pasiūlyti“, – aiškina L. Jurgaitienė.
Gydytoja pabrėžia, kad nuo šių metų RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje operacijoms atlikti naudojami kobliatorius ir radiodažnuminis dezintegratorius.
Šiais metodais minkštieji audiniai mažiau žalojami, tiksliau sumažinamas tūris, mažiau skauda ir tinsta po operacijos, greičiau gyja žaizdos. Taip pat atsirado galimybė operuoti trečiąjį ryklės aukštą – liežuvio šaknį.
