Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų otorinolaringologas Arnoldas Morozas sako, kad knarkimas yra viršutinių kvėpavimo takų vibracijos turbulencijos sukeltas garsas, kuris pasirodo įkvėpimo ar iškvėpimo metu miegant. Tiesa, knarkimas gali būti ir ligos simptomas.
„Tai gali būti vienas iš miego apnėjos simptomų. Žmonės į specialistus kreipiasi dėl knarkimo, o ne dėl miego apnėjos“, – priduria jis.
Kankina knarkimas
Gydytojas pasakoja, kad knarkimas pats savaime yra garsas, simptomas. Jis gali būti atskirai be miego apnėjos, bet beveik visi sergantys apnėja turės knarkimą.
„Knarkimo metu susiaurėja kvėpavimo takai, o tuomet žmogus pradeda skleisti nemalonų tonusą šalia miegančiam. Miego apnėja yra visiškas kvėpavimo sustojimas bent dešimčiai sekundžių miegant.
Ji skirstoma į centrinę ir obstrukcinę apnėją. Centrinė apnėja yra kai smegenys nebeduoda signalo į kvėpavimo raumenis ir mes neįkvepiame, o obstrukcinė apnėja būna, kai užsidaro viršutiniai kvėpavimo takai, žmogus bando įkvėpti, bet jam to padaryti nepavyksta“, – aiškina gydytojas.
A. Morozas nurodo, kad pats knarkimas be miego apnėjos žmogui nėra pavojingas. Jis kenksmingesnis aplinkai nei pačiam miegančiajam.
„Dažnai žmonės skundžiasi, kad negali išvažiuoti su draugų kompanija net į gamtą, nes kiti nenori būti su jais bendroje patalpoje“, – sako jis.
Sustabdo kvėpavimą
Pasak gydytojo, miego apnėja yra susijusi su sisteminėmis lėtinėmis ligomis, kurios turi rimtas pasekmes sveikatai. Žmonės, kurie serga miego apnėja, turi padidėjusį kraujospūdį, didesnę infarkto bei insulto riziką. Taip pat padidėja rizika susirgti ir kitomis lėtinėmis ligomis.
A. Morozas pasakoja, kad dažniausiai miego apnėjos simptomus pastebi žmonių partneriai, mat ligos atveju išryškėja knarkimas arba kvėpavimo sustojimas.
„Apnėja gali sustabdyti kvėpavimą net iki dviejų minučių. Tai atrodo pakankamai baisiai“, – vardija gydytojas.
Dar viena miego apnėjos sukelta problema – dažni atsibudimai. Gydytojas išskiria, kad tokių naktinių atsibudimų gali būti net iki kelių dešimčių, o atsikėlęs žmogus jų tiesiog neprisimins.
„Pats žmogus vienaip ar kitaip atsikelia, jis prabunda ir tai tampa viena iš problemų. Žmogus tokių prabudinėjimų neprisimena, o tokių epizodų gali būti nuo 5 iki 30, ar net 50. Pagalvokite, kaip turėtų jaustis žmogus, kuris prabunda kas minutę iš gilaus miego. Ryte jis to neprisimena, bet jaučiasi nedarbingas, mieguistas“, – aiškina gydytojas.
Miegant ant nugaros knarkia mažiau
A. Morozas sako, kad į specialistus reiktų kreiptis nedelsiant, vos pajutus stipresnį knarkimą ar kvėpavimo sustojimą. Tai dažniausiai pastebi kiti žmones. Pasak gydytojo, dažniau gyvenime knarkti yra linkę vyrai, o moterys tai daryti pradeda paprastai po menopauzės. Vis dėlto gydytojas patvirtina ir populiarų mitą, kad alkoholio pavartoję žmonės knarkia labiau.
„Alkoholis yra raminamasis, jis atpalaiduoja raumenis ir sukelia gilesnį miegą. Atsipalaidavę raumenys sukelia didesnę turbulenciją, o ši – didesnį knarkimą“, – aiškina jis.
Tikriausiai esate pastebėję, kad ant nugaros miegantys žmonės knarkia labiau. Gydytojas tai paaiškina ganėtinai paprastai:
„Žmogaus minkštasis gomurys ir liežuvis pagal gravitaciją slenkasi atgal ir susidaro mažesnis tarpas tarp užpakalinės ryklės sienos ir minkštojo gomurio, liežuvėlio. Taip turime didesnį knarkimą nei gulint ant šono.“
Taigi, kaip žmogui nustatoma miego apnėja? A. Morozas pasakoja, kad pirmiausia yra atliekama analizė, vėliau atliekami specialūs klausimynai, kuriais yra ištiriamas žmogus, ar jis patenka į rizikos grupę sirgti miego apnėja. Jeigu iš pateikto klausimyno gydytojai yra linkę įtarti miego apnėją, tuomet žmogui yra atliekama pulsoksimetrija.
Tai tyrimas, kurio metu yra uždedamas specialus antpirštis ir stebimas deguonies prisotinimas žmogaus arteriniame kraujyje bei pulso dažnis.
Vėliau yra atliekamas kitas, polisomnografijos tyrimas. Būtent šis tyrimas laikomas auksiniu standartu, diagnozuojant miego apnėją. Jo metu žmogus miego laboratorijoje miega, o tuo metu tiriami jo smegenų ir širdies darbai, deguonies kiekis, kvėpavimo raumenų judesiai.
„Miego apnėjos paplitimas mūsų šalyje yra ganėtinai didelis, lyginant su kitomis Vakarų šalimis. Moterų tarpe serga 4–9 procentai, vyrų – 9–24 procentai. Lyginant jaunus vyrus ir vyresnius, vyresniems nei 65 metų rizika susirgti miego apnėja padidėja tris kartus“, – sako gydytojas.
Liga paskatina keisti gyvenimo būdą
Miego apnėja daugeliui pacientų yra nediagnozuota. Gydytojas išskiria, kad net 92 proc. moterų ir 80 proc. vyrų net nežino, kad serga šia liga.
„Miego apnėja dažniausiai nėra gydoma dešimtmečiais, o tai stipriai pablogina gyvenimo kokybę ir amžių, kiek žmogus galėtų pragyventi sėkmingai. Miego apnėja sirgti gali ir vaikai, tačiau pas juos būna konkrečios priežastys, susijusios su tonzilėmis“, – patikina otorinolaringologas.
Gydytojas sako, kad miego apnėjos gydymas yra pakopinis, svarbiausia – gyvenimo būdo keitimas. Žmogui tokiais atvejais rekomenduojama atsikratyti svorio, mesti rūkyti, nevartoti raminančių vaistų ir negerti alkoholio bent 4–6 valandas prieš miegą.
Taip pat taikoma pozicinė miego arba funkcinė terapija, specialūs burnos prietaisai. A. Morozas priduria, kad dauguma miego apnėja sergantys pacientai yra nutukę ir mažais kaklais, todėl chirurginio gydymo sėkmės tikimybė tokiais atvejais nėra didelė.
