Nesvarbu, ar karšta ir saulėta, vėsu ar šalta, jūsų kūnas nuolat kovoja, kad jo vidaus sąlygos išliktų vienodos, aiškina JK sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA). Laimei, yra įvairių refleksų, kurių pagalba kūno temperatūrą galima padidinti iki 37,5 °C.
Nepaisant visų jūsų kūno pastangų apsaugoti jus nuo staigių temperatūros pokyčių, šalta oro temperatūra vis dar kelia daug pavojų sveikatai.
Nerimą kelia tai, kad atšalęs oras taip pat gali paskatinti kenksmingų kraujo krešulių susidarymą, rašo express.co.uk.
UKHSA teigia: „Kai mums šalta, mūsų kraujas tampa tirštesnis, o tai gali sukelti krešėjimą. Krešėjimas gali sukelti problemų ir yra viena iš priežasčių, kodėl stojus šaltesniems orams pastebime daugiau širdies priepuolių ir insultų.
Kraujo krešuliai, susidarantys arterijose, vedančiose į dalį širdies raumens, gali sukelti širdies priepuolį. O gelį primenantys gumulėliai, blokuojantys smegenų arteriją, gali sukelti insultą“.
Anot NHS, abi šios situacijos kelia pavojų gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Profesorius Mark Whiteley, pagrindinis venų chirurgas ir „The Whiteley Clinic“ įkūrėjas, taip pat perspėjo, kad šaltas oras gali kelti pavojų jūsų kraujo klampumui.
Profesorius Whiteley sakė: „Staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, kai žmonės iš šalto oro įeina į šiltą, centralizuotai šildomą pastatą, gali sukelti organizmui šiluminį stresą. Tai reiškia, kad norint palaikyti pastovią temperatūrą, kūnas privalo dirbti daugiau. Šis terminis stresas gali turėti tiesioginės įtakos kraujo klampumui, todėl jis tampa lipnesnis ir labiau linkęs krešėti“.
Ką sako moksliniai tyrimai?
JKHSA ir ekspertas nėra vieninteliai, kurie pabrėžia šią riziką, nes moksliniai tyrimai, paskelbti žurnale „International Angiology“, taip pat įspėja, kad žemesnė temperatūra, atrodo, yra labai susijusi su giliųjų venų tromboze (GVT).
GVT apibūdina sveikatos būklę, kuri atsiranda, kai giliojoje venoje susidaro kraujo krešulys. Tiriant ligonius, kurie per 10 metų buvo paguldyti į ligoninę Šenjange (Kinija) su GVT, padarytos išvados, kad žema aplinkos temperatūra buvo susijusi su GVT, o šalčio poveikis kartais pasireikšdavo po savaitės.
Kaip apsisaugoti
Laimei, UKHSA sveikatos vadovai pasidalijo, kad fizinis aktyvumas gali apsaugoti jus nuo šios rizikos. UKHSA rašo:
„Judėjimas taip pat gali padėti, nes judant kraujas teka kūne sparčiau, taip užkirsdamas kelią krešėjimui. Jei kada nors ilgą laiką sėdėjote ramiai, žinote, kad tada šaltį jaučiate stipriau. Jei negalite judėti, judinkite kojų ir rankų pirštus. Nors tai nedideli judesiai, bet net tokios mažos priemonės gali padėti išlaikyti šilumą ir sveikatą“.
Profesorius pridūrė: „Tinkamai apsirenkite ir energingai pasivaikščiokite ‒ tai padės pagerinti jūsų kraujo apytaką”.
Į kokius požymius būtina atkreipti dėmesį?
„Kojų arterijose kraujo krešuliai paprastai susidaro staiga, sukelia didelį skausmą, kojų oda būna labai išblyškusi ir šalta“, – kiek anksčiau perspėjo „The Whiteley Clinic“ profesoriaus Mark‘o Whiteley‘aus.
Jis tęsė: „Tokiu atveju būtina skubi medicininė pagalba, jei per kelias valandas nebus atstatytas kraujo tekėjimas, kojos audiniai gali žūti (gangrenuoti).
Dalinai kraujagyslę užkemšantys krešuliai arterijose ne tokie pavojingi, tačiau vaikštant gali sukelti staigų blauzdos skausmą.“
Arterijose susidarantys krešuliai padidina širdies smūgio ir insulto riziką, o venose susidarantys krešuliai didina trombozės riziką.
Profesorius teigė: „Giliųjų venų trombozė paprastai pasireiškia patinimu ir jautrumu kojose. Jei krešulys yra apatinėje kojos dalyje, gali būti pažeista tik blauzda, tuomet simptomai dažnai klaidingai maišomi su mėšlungiu.
Jei krešulys susidaro šlaunies venose arba dubenyje, gali patinti visa koja, atsirasti jautrumas. Jei yra kokių nors įtarimų dėl giliųjų venų trombozės, rekomenduojama atlikti tyrimą, kad įsitikintumėte, kad nesusidarė krešulys.
Jei aptinkamas susidaręs krešulys, skiriami kraują skystinantys vaistai, kad situacija nepablogėtų, krešulys neatitrūktų ir neįvyktų plaučių embolija.“
Profesorius Whiteley‘us perspėja, kad paviršinių venų trombozę, dar vadinamą flebitu, išduoda kojoje susidaręs uždegiminis kietas gumbas:
„Jei vena yra netoli paviršiaus ir pakankamai didelė, ji gali būti panaši į ilgą ploną skausmingą vamzdelį, taip pat dažnai toje vietoje parausta oda.
Jei kraujo krešulys yra blauzdoje arba šlaunyje per 5-7 cm nuo jungties su giliąja vena, yra tikimybė, kad krešulys gali patekti į giliąsias venas, tuomet kyla 1 proc. tikimybė, kad įvyks plaučių embolija.“