Apie tai, kaip atpažinti venų varikozę ir kas gali nutikti jos negydant Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laidoje papasakojo kraujagyslių chirurgas, daktaras Arminas Skrebūnas.
Venų varikozė
Gydytojas pasakojo, kad venų plėtimasis kojose – seniai žinoma problema. Pasak jo, ji būdinga didelei žmonių grupei. Jis pasakojo, jog vienokios ar kitokios problemos su venomis slegia 40-60 proc. visos žmonijos populiacijos.
„Venų plėtimuisi vienas svarbiausių faktorių yra genetika. Tuomet turime riziką, dėl kurios tikimybė išsiplėsti kojų venoms didesnė.
Jeigu šalia prisideda kiti rizikos veiksniai, tokie kaip sunkus fizinis darbas, intensyvus, profesionalus sportas, sėdimas ar stovimas darbas, tuomet tikimybė venų išsiplėtimui dar didesnė“, – laidoje pasakojo jis.
Jo teigimu, taip pat prie rizikos susirgti venų varikoze prisideda asmens lytis, mat moterys šia liga serga dažniau. Taip pat prisideda ir nėštumas, kuris gali apsunkinti kraujo nutekėjimą iš kojų venų į širdį.
Gydytojas kalbėjo, jog susidėjus keliems rizikos veiksniams, paviršinės kojų venos gali plėstis ir tokiu būdu formuotis venų varikozė.
Venų varikozės simptomai ir grėsmės
A. Skrebūnas laidoje taip pat aptarė, kokiais simptomais pasireiškia venų varikozė. Pasak jo, būtent jie yra dažniausia pacientų kreipimosi į gydytojus priežastis.
Jis pasakojo, jog simptomai atsiranda dėl veninės stacijos, kurios metu kraujas iš kojų neteka į širdį. Simptomai dažniausiai pasireiškia antroje dienos pusėje.
„Simptomai, susiję su venų varikoze, lėtiniu venų nepakankamumu būdingesni antrai dienos pusei, kuomet mes dirbame, sėdime, stovime, keliaujame automobiliu.
Tuo metu kojose daugiau susilaiko veninio kraujo ir dėl to mes galime jausti sunkumą, tinimą ir pilnumo jausmą kojose“, – kalbėjo kraujagyslių chirurgas.
Gydytojas pridūrė, kad būtent dėl sutrikusios kraujotakos, sudėtingesnio kraujo pasišalinimo naktimis pacientus gali kankinti mėšlungis ar odos niežulys.
Taip pat A. Skrebūnas aptarė ir tai, kas gali nutikti, kuomet venų varikozės simptomai yra ignoruojami. Anot jo, tuomet ligai suteikiamas kelias progresuoti.
„Dėl kraujotakos užsistovėjimo gali atsirasti odos pasikeitimai, parudavimas, paodžio ar odos sukietėjimai. Galiausiai, paskutinė ligos stadija, kuomet viskas užleista ir nesirūpinama, – atsiranda trofinės opos.
Aš susakiau visa tai, kas gali įvykti, bet svarbu atsiminti, kad viskas labai individualu. Kartais vizualiai atrodo, kad venų labai daug, bet tie simptomai nėra tokie išreikšti, o kartais atrodo, kad venos nesmarkiai išsiplėtusios, bet jau žmogus turi trofinę opą“, – atskleidė jis.
Susirgimų kraujagyslių ligomis daugėja
Dar vienas laidos metu aptartas klausimas – susirgimų kraujagyslių ligomis tendencijos. Gydytojas pasakojo, kad šių susirgimų šiuo metu galima pastebėti vis dažniau.
Pasak jo, labiausiai prie to prisideda senėjanti visuomenė. Anot jo, ilgėjanti gyvenimo trukmė, žmonių senėjimas tampa pagrindiniu veiksniu, kodėl susirgimų kraujagyslių ligomis pastebima vis dažniau.
Jis taip pat teigė, kad yra dar viena priežastis, kodėl tokių susirgimų aptinkama vis dažniau. Anot jo, tai lemia didelis medicinos paslaugų prieinamumas.
„Medicinos paslaugų prieinamumas, detalesnis ištyrimas šiuo metu yra lengviau pasiekiamas pacientams, o tai prisideda prie dažnesnio kai kurių ligų nustatymo“, – pasakojo jis.
Nors dėl šios priežasties kraujagyslių ligos nustatomos dažniau, visgi tai turi ir pozityvių rezultatų – jos yra kur kas dažniau tiriamos ir galima žmonėms suteikti vis efektyvesnę pagalbą:
„Mes tikrai nesame bejėgiai, patys matome, kad sergančių žmonių daugėja. Dėl to mes galime padėti vis vyresniems žmonėms sumažinti tuos simptomus, kuriais skundžiamasi.“
Visą laidą galite peržiūrėti čia.
