„Apskaičiuota, kad 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų arba maždaug 200 milijonų moterų visame pasaulyje gali sirgti endometrioze“, – sako gydytoja ginekologė Rūta Maželytė.
R. Maželytė įspėja, kad ligos procesas gali prasidėti jau pirmųjų menstruacijų metu ir trukti iki menopauzės: „Daugiau nei trečdalis moterų pirmuosius endometriozės simptomus pajunta jaunesniame nei 15 metų, kiek mažiau nei trečdalis – 15-19 metų amžiuje.
Moterims, kurioms dėl lėtinių dubens skausmų ar nevaisingumo yra atliekama pilvo operacija, endometriozė nustatoma labai dažnu atveju (20-50%).“
Trys skirtingos ligos rūšys
Rūta Maželytė sako, kad endometriozė – gana dažnai pasireiškianti lėtinė liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys ima vešėti už gimdos ribų.
„Liga dažniausiai pažeidžia mažojo dubens organus bei juos dengiančią pilvaplėvę. Dažniausiai vartojamas terminas „endometriozė“ apima tris skirtingas ligos išraiškas:
Paviršinius endometriozės židinius, susiformuojančius ant pilvaplėvės bei kiaušidžių; kiaušidžių endometriozę – tiršto, į šokoladą panašaus skysčio užpildytas kiaušidžių cistas bei giliai infiltruojančius endometriozės židinius, kurie gali įtraukti ir greta esančius organus, tokius kaip žarnas, šlapimo pūslę, šlapimtakius.
Ši liga nustatoma 5-10 proc. bendrosios populiacijos moterų ir pasaulyje šia liga serga kone 200 mln. moterų.
Endometriozė dažniausiai pažeidžia vaisingo amžiaus moteris ir neretai sutrikdo ne tik jų fizinę, bet ir psichosocialinę gerovę. Endometriozė apibūdinama kaip lėtinė progresuojanti ir atsinaujinanti būklė, todėl jos gydymas yra ilgalaikis ir nuolatinis“, – sako ginekologė.
Endometriozės simptomai būdingi ir kitoms ligoms
Ginekologė pasakoja, kad endometriozės klinika yra įvairialypė, o simptomai nespecifiniai, būdingi daugeliui kitų ligų, tačiau dažniausiai liga sukelia stiprius dubens skausmus, kurie kartojasi cikliškai ir tęsiasi šešis mėnesius ir ilgiau, todėl vadinami lėtiniais.
„Endometrioze sergančioms moterims skausmai dažniausiai pasireiškia mėnesinių, lytinių santykių ar ovuliacijų metu.
Būdingas skausmingumas šlapinantis ar tuštinantis, gausios mėnesinės, kraujingos išskyros ne menstruacijų metu, o daugeliui jų būna sunku pastoti.
Galimi ir kiek mažiau specifiški simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas ar galvos svaigimas ir skausmas mėnesinių metu, lėtinis nuovargis, nerimas ar net depresija. Reikėtų nepamiršti, kad daugeliu atveju endometriozė gali nesukelti jokių simptomų“, – sako ji.
Endometriozės priežastys
R. Maželytė teigia, kad endometriozės priežastys bei išsivystymo mechanizmai nėra iki galo aiškūs, tačiau viena iš teorijų teigia, jog mėnesinių metu iš gimdos į pilvo ertmę per kiaušintakius patenkantis kraujas implantuojasi už gimdos ribų ir tose vietose pradeda vykti tam tikri uždegiminiai procesai.
„Kad uždegiminiai procesai vyktų ir liga progresuotų yra reikalingas moteriškasis hormonas estrogenas, būtent todėl pažeidžiamiausios yra vaisingo amžiaus moterys, kurių organizme šio hormono kiekis yra didelis.
Nors buvo bandomi įvairūs diagnostiniai testai bei atrankos priemonės, deja, šiuo metu nėra jokio patvirtinto būdo, padėsiančio tiksliai nustatyti asmenis ar rizikos populiacijas, kurie, tikėtina, sirgs šia liga.
Nepaisant to, didesnę riziką endometriozei išsivystyti turi negimdžiusios moterys, tos, kurioms mėnesinės prasidėjo itin anksti, jų mėnesinių ciklas yra trumpas, o mėnesinės gausios.
Taip pat endometriozės išsivystymo riziką didina ir nepalanki šeimos anamnezė. Endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra 3-10 kartų didesnė. Genetinį polinkį sirgti šia liga patvirtina sėkmingos su endometrioze susijusių genų paieškos“, – sako ginekologė.
Liga gali sukelti skausmą
Daugeliui moterų endometriozė nesukelia jokių simptomų, tačiau R. Maželytė teigia, kad reiktų nepamiršti, jog toms, kurioms ši liga yra simptominė, ji dažniausiai sukelia skausmą. Liga yra linkusi progresuoti bei atsinaujinti, todėl reikalauja nuolatinio ir ilgalaikio gydymo.
„Endometriozės gydymas turi būti individualizuotas pagal pageidaujamą gydymo rezultatą, ar tai būtų skausmo malšinimas, vaisingumo gerinimas, ar ligos atsinaujinimo prevencija po ankstesnio gydymo“, – sako moteris.
Gydytoja pamini, kad dažniausiai medikamentinis gydymas susideda iš įvairių hormoninių preparatų, dažniausiai naudojami – sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT), progestinų preparatai bei gimdinės spiralės su hormonais.
„Gydymas medikamentais sumažina skausmo pojūtį, bet nepagerina gebėjimo pastoti, turi nepakankamą poveikį kiaušidžių endometriomoms ir giliai infiltruojančiai endometriozei.
Minėtais atvejais bei esant neefektyviam medikamentiniam gydymui – pasirenkamas chirurginis gydymo būdas, kurio tikslas yra pašalinti su endometrioze susijusius pažeidimus.
Pacientėms, kurios po atliktos endometriozės operacijos artimiausiu metu neplanuoja nėštumo, turi būti pasiūlytas ilgalaikis hormoninis gydymas, kad būtų išvengta greito ligos atsinaujinimo.
Endometriozės sukeltam nevaisingumui gydyti dažniausiai reikalingas chirurginis gydymo būdas, tačiau neretai prireikia ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų“, – patrirtimi dalijasi gydytoja.
Sergant endometrioze – sunkiau pastoti
R. Maželytė sako, kad endometriozė, pasireiškianti skausmu ar nevaisingumu, daro reikšmingą įtaką moterų bei porų psichologinei bei socioekonominei gerovei.
„Nuolat jaučiamas stiprus skausmas sukelia nuovargį, irzlumą, o bevaisės pastangos siekiant nėštumo dažnai priveda prie nerimo, depresijos ar kitų psichologinių problemų.
Kai kurių pacienčių simptomai tokie išreikšti, kad dėl jų tenka praleisti darbą ar pamokas. Endometriozė, pasireiškianti skausmingais lytiniais santykiais, gali lemti lytinių santykių vengimą bei seksualinės sveikatos ir lytinio gyvenimo kokybės suprastėjimą.
Endometriozė ne visais atvejais sukelia nevaisingumą. Nemažai endometrioze sergančių moterų sėkmingai pastoja ir pagimdo, tačiau tyrimai rodo, jog moterys net su nedidelio laipsnio endometrioze pastoja rečiau, negu bendros populiacijos moterys, o pastojimo procesas užtrunka ilgiau.
Kuo liga labiau pažengusi, tuo pastoti būna sunkiau – pastoti trukdo endometriozės sukeltos sąaugos bei randiniai pokyčiai, sutrikdantys kiaušinėlio patekimą iš kiaušidės į kiaušintakį bei užsimezgusio embriono pernešimą į gimdą“, – sako gydytoja.
Moksliškai įrodytų būdų, kaip pagerinti būklę – nėra
Ginekologė teigia, kad jokių veiksmingų moksliškai įrodytų būdų palengvinti endometriozės simptomus, apart anksčiau išvardintų gydymo metodų, kol kas nėra.
„Visuomenės sąmoningumas, domėjimasis bei žinių apie šią ligą sklaida galėtų padėti anksčiau diagnozuoti endometriozę rizikos grupių pacientėms ir pradėti gydymą kuo mažiau pažengusiose ligos stadijose.
Kaip minėjau anksčiau, endometriozės metu organizme vyksta uždegimas, kuriam svarbus moteriško hormono estrogeno poveikis.
Nors išsamių ir patikimų duomenų dar trūksta, yra atlikta keletas tyrimų, įrodančių, jog su maistu gaunamos medžiagos, turinčios vienokios ar kitokios įtakos estrogeno apykaitai bei uždegiminiams procesams, gali turėti įtakos ir endometriozės išsivystymui bei progresavimui.
Pastebėta, jog sumažinus riebalų, o ypatingai, transriebalų bei palmių aliejaus, o padidinus skaidulinių medžiagų suvartojimą, organizme cirkuliuojančių estrogenų koncentracija sumažėja ir tai galėtų būti naudinga moterims, sergančioms endometrioze“, – sako ginekologė.
R. Maželytė pasakoja, kad per didelis raudonos mėsos kiekis mityboje gali turėtų neigiamos, o augaliniais produktais praturtintos dietos, pasižyminčios priešuždegiminės savybėmis – teigiamos įtakos endometriozei.
„Buvo pastebėta, kad vitamino D, C ir E vartojimas gali sumažinti su endometrioze susijusius skausmus dėl savo turimų antioksidacinių savybių.
Nepaisant keleto atliktų tyrimų, norint išsiaiškinti tikslų mitybos vaidmenį endometriozės prevencijos, progresavimo stabdymo ar gydymo procesuose, reikalingos tolimesnės studijos, įtraukiančios daugiau tiriamųjų žmonių“, – pasakoja ginekologė.
