Žydrūnas pasakoja, kad šiuo metu gimtąjį Klaipėdos miestą yra iškeitęs į Kauną, kuriame ne tik gyvena, tačiau ir aktyviai užsiima darbine veikla. Pagrindinės veiklos, kuriomis vyras šiuo metu užsiima, yra dvi.
Ž. Sadauskas yra treneris, kuris, taikydamas tam tikras metodikas, gali atpažinti žmogaus charakterį ir talentus. Viena iš metodikų, kurią dauguma žino, yra kūno kalba. Tačiau, pasak jo, dažniausiai tai, ką žmonės yra skaitę populiarioje literatūroje, dažnai yra tik kūno kalbos paviršius, kuris neretai būna klaidinantis.
Visgi, viena įdomiausių veiklų, kuriomis užsiima Žydrūnas, yra veidoskaita. Ji leidžia ne tik analizuoti žmogaus charakterį, tačiau ir jo profesinį potencialą atsižvelgiant į jo kalbą, veidą, aprangą ir kitas išvaizdos detales. Kaune dirbantis vyras pasakoja, kad veidoskaitos veikloje remiasi penkių bazinių elementų dominavimu sistemoje ir gebėjimu atpažinti jų įtaką bei sąsajas su charakteriu.
„5 elementų sistema Vakaruose yra adaptuota standartiniam vertinimui nesiremiant elementais. Pavyzdžiui, užsispyrimas bus metalo elemento savybė, o lankstumui įtakos daro vandens elementas.
Mano veikloje yra dar tokia metodika kaip kūnoskaita – kūno konstitucijos sąsajos su charakteriu. Taip pat užsiimu ir dar viena veikla – „mikro veidoskaita“, kuri apima 8 bazines emocijas ir jų atspindžius veide. Jeigu esate matę serialą „Melo teorija“ tai čia apie tai“, – paaiškina Ž. Sadauskas.
Tačiau minėtos veiklos neapsiriboja Žydrūno darbinėje srityje. Vyras taip pat laisvu laiku rašo ir knygas, kurios yra susijusios su žmogaus talentų ieškojimu. Pašnekovas sako, kad suvedus rašomas knygas į vieną kategoriją, ją būtų galima pavadinti „Analitiko užrašais“. „Aš stebiu, analizuoju, darau išvadas ir dedu viską į sistemą“, – priduria jis.
Veidoskaita. Kokia tai veikla?
Įsivaizduokite, kad esate verslo įmonė ir joje dirba keletas pardavėjų, kurie kontaktuoja su jūsų klientais. Jūsų tikslas yra padidinti pardavimus. Tai galima išspręsti dviem būdais: pirmasis – didinti pardavėjų skaičių, antrasis – didinti esamų pardavėjų efektyvumą.
Šioje situacijoje pasirodau aš ir sakau: „Jei žmogaus veide labai stipriai išreikšta nosis, jūs tikrai galite pasakyti, kad jo centrinė veido dalis yra labiausiai dominuojanti ir žmogus turi labiausiai išreikštą emocinį intelektą. Kaip jam parduosime prekes?“ Parduoti galime tik užmezgę su juo emocinį ryšį.
Pirmas klausimas, kurį reikėtų užduoti, bus „Kaip jūs jaučiatės?“. Tada galima pagirti jo rūbą ar dar kažkokią detalę. Apie prekės pardavimą su juo kalbėsime tik pokalbio gale ir net tada bandysime perteikti prekės arba paslaugos emocinius privalumus. Pavyzdžiui, apie parduodamą telefoną galima kalbėti pagiriant jo gerą kainą, pasiūlant paliesti įrenginį ir įsitikinti jo lengvumu.
Nesvarbu, kokios profesijos būtų žmogus, tačiau pagrindinis dalykas, kurio visus mokinu, yra tai, kad visi esame žmonės, mus sieja bendrystė, tačiau tuo pačiu ir skirtumai. Žmones motyvuoja skirtingi dalykai ir žinant jų motyvaciją yra pakankamai nesunku daryti jiems poveikį.
Paprasčiau atsakant, mokau verslo subjektus, fizinius asmenis ir net tam tikras tarnybas suprasti kitų žmonių motyvus ir tai, kas juos verčia „tiksėti“. Skirtingi tikslai priklauso nuo užsakovų.
Kas paskatino pradėti ja domėtis?
Kiekvienas iš mūsų turime vienokius ar kitokius talentus bei natūralius gabumus, pomėgius. Kadangi esu intravertas, man visada patiko stebėti kitus žmones. Dar paauglystėje, kuomet pakviečiau vieną merginą į pasimatymą ir jai paklausus, ką veiksime, pasiūliau nuvažiuoti į Klaipėdos traukinių stotį ir stebėti žmones.
Ji, žinoma, atsisakė tokio keisto pasimatymo, tačiau šiandien gyvenu su moterimi, kuriai taip pat patinka tokia veikla ir bent kartą per du metus nuvykstame kartu į Kauno autobusų stotį, kur stebime žmones jiems to net nežinant.
Pomėgis stebėti kitus niekur nedingo. Tokią veiklą priėmiau kaip savo pomėgį ir visą savo laisvą laiką skyriau įvairių metodikų studijavimui.
Mano gebėjimas žinoti, ką galiu pastebėti net nekontaktuodamas su žmogumi, augo kiekvienais metais. Kuomet sulaukiau 40 metų, savęs paklausiau: „Ar ir toliau noriu daryti tai, kas nėra labai miela, tačiau padeda pragyventi?“. Atsakydamas sau į šį klausimą supratau, kad norėčiau sau leisti pabandyti daryti tai, už ką net ir nenorėčiau gauti pinigų, o tik mėgautis veikla.
Šiandien aš darau tai, kas man patinka, ir tikriausiai esu vienas brangiausiai apmokamų žmonių stebėtojų, kuris veda verslo apmokymus, ieško asmeninių sąsajų ir panašiai.
Ką žmogaus veidas gali atskleisti apie patį asmenį?
Kartą teko vesti mokymus matematikams. Jie manęs paklausė to paties, o aš arogantiškai atsakiau, kad viską. Jie rimtai įsižeidė ir sako: „Jei nėra paklaidos – tada bloga sistema“. Iš tiesų, jie – teisūs. Žmogaus veidas gali labai daug ką pasakyti apie asmenybę, tačiau, tikriausiai, esate pastebėję, kad per gyvenimą veidas keičiasi nuolatos, o tai ir yra paklaidos esmė.
Aš jame galiu matyti tik tai, kas jau įvyko, todėl negaliu valdyti aplinkybių, kurios dar tik bus ir todėl atsiranda ši paklaida. Manęs dažnai klausia, kaip yra įmanoma nustatyti, kuomet pasakau, kad žmogaus veidas „rodo“, sakykime, silpnesnę tėvo įtaką ir dėl to jis dabar silpniau pasitiki savimi.
Aš nežinau, ar tėvas buvo tas žmogus, kuris tiesiog uždirbo pinigus ir su vaiku per daug nekontaktavo, ar tas, kuris išsiskyrė su vaiko mama, kai jam buvo 3 metai. Aš matau tik silpnesnės įtakos pasekmes, bet nematau faktų.
Kitas elementas, kuris šokiruoja daugelį, yra teiginys, kad pagal dabar matomą veidą galima 5 metų tikslumu pasakyti, kiek žmogus gyvens šioje žemėje. Tai pamatyti nesudėtinga ir pačiam. Raskite „Face Reading – Age Reading Map“ ir štai – prieš jus žemėlapis.
Sužinosite, kad ilgaamžystė skaičiuojama žandų srityje. Pirmasis ilgaamžystės požymis – platus ir apvalus veidas. Grįžtant prie matematinės paklaidos – negaliu pasakyti, ar jums gresia avarija, ar ne.
Tai primena linksmą istoriją iš vieno susitikimo su moterimi, kuriai labiau rūpėjo jos dukros likimas. Į jos klausimą, ar dukra ištekės antrą kartą, aš atsakiau, kad nežinau, bet tiksliai matau, kad jai likimas skyrė daugiau nei vieną santuoką.
Galiu pasakyti ir kokio tipo žmona yra dukra, kuomet prisiminęs priešingybių traukos principą, galiu taip pat pasakyti ir koks vyras jai tiktų. Tačiau, ar visa tai įvyks – atsakyti negaliu.
Veidoskaita pasako tik žmogaus potencialą ir jo galimybių ribas. Jeigu eisite už ribos, bus kančia ir konfliktai, o jeigu jose sugebėsite išlikti – būsite nepakeičiamas. Mes ne „kiškučiai“ ir ne „pelėdos“, bet, jei labai įdėmiai įsižiūrėsime, yra žmonių, kurie savo charakteriu yra panašūs į „kiškučius“, nes turi polinkį baimėms ir net paranojai.
Nesvarbu, koks mūsų charakteris ir talentai – svarbu, kad sugebame rasti vietą ir leidžiame sau idealiai prisitaikyti. Tada nutinka tai, ką kinai vadina savo „auksinio kelio“ radimu. „Auksinis kelias“ – veikla, kurioje visi žmogaus pliusai ir minusai įgauną prasmę bei padeda pasiekti savo tikslų beveik be pastangų.
Kuri veido vieta atskleidžia daugiausiai informacijos?
Tai yra logikos taisykles pažeidžiantis klausimas, nes visos dalys, o ypatingai jų tarpusavio koreliacija ir lemia išvadas. Vis dėlto, jeigu reikėtų pasirinkti ir vertinti subjektyviai, mano nuomone, daugiausiai informacijos turi akys.
Akių spalva nusako žmogaus temperamentą, akių aukštis gali pasakyti ar žmogus pesimistas, ar oportunistas. Akių aukščio tarpusavio skirtumai nusako santykius su gimdytojais, o atstumas tarp akių man leidžia suprasti, koks yra žmogus – strategas ar taktikas. Informacijos suteikia ir antakiai, apatinis ir viršutinis akies vokas.
Visose veido vietose galima rasti vienokią ar kitokią informaciją. Jeigu prisiminsime minėtą žemėlapį, galime daryti ištisą detektyvą. 15-25 jūsų gyvenimo metai yra kaktoje. Pagal tas raukšles aš galiu pasakyti, kada prasidėjo žmogaus emocinė trauma ir kada ji baigėsi. Kaktos srityje yra duobutė? Ji žymi metus, kada įvyko fizinė trauma.
Mamos žino, kad vieni vaikai gimsta raukšlėti, o kiti lygia kakta. Kodėl? Tai vadinama „užrašytu likimu“. Raukšlėta kakta sako, kad vaiko laukia daug emocinių reikalų, o lygi – kad paauglystė bus be didesnių šokinėjimų. Vaikystė ir net gimimas pas mus yra užrašytas ant ausų. Visa informacija apie tai, ar žmogus gimė lengvai, ar susidūrė su komplikacijomis yra ausyse.
Kartais juokiuosi, kuomet išgirstu, kai žmonės mane pavadina „ekstrasensu“. Šioje veikloje nėra nieko panašaus, jeigu žinai, ko ieškai ir ką nori sužinoti.
Ką dažniausiai nori sužinoti žmonės, kurie kreipiasi į Jus?
Pagrindinis klausimas vienas – kokia mano gyvenimo misija? Tačiau, čia reikėtų nemaišyti to su iliuzinėmis misijomis, kurių reikia kantriai laukti, o tuomet išgelbėti visą žmoniją. Ne, kalbu apie pačias paprasčiausias misijas, kuriose susieina visi žmogaus gebėjimai, talentai ir net minusai tampa pliusais.
Misija nėra profesija, misija taip pat nėra ir konkretus darbas. Misija yra tavo pagrindinių talentų visuma, kuri pasako, ką ir kaip daryti. Pavyzdžiui, mano misija yra stebėti ir dalintis savo pastebėjimas. Idealus variantas daryti visa tai netiesiogiai. Tas pats ir su knygų rašymu.
Visos metodikos, kurių aš mokinu, yra be kontaktavimo su tiriamuoju. Taip, aš esu intravertas ir tai turi įtakos mano misijos „kaip“ daliai.
Žinau, kad dažnai žmonės kreipiasi į Jus ir dėl asmeninių profesinių kelių. Kaip dažnai Jums tenka patarti žmonėms rinktis kitą profesinį kelią arba kaip tik – nieko jame nekeisti?
Kiek žmonių, tiek situacijų. Kartais užtenka tik pakeisti darbo sąlygas ir prieš tai buvęs nemielas darbas tampa mielas. Yra variantų, kur žmogui reikia apsiimti dar tris papildomus darbus ir tik tada jis tampa laimingas, nes viename negauna galimybės patenkinti visų savo poreikių.
Yra ir tokių kaip aš, kurie suvokia, kad jų pomėgis yra ne pomėgis, o jų viso gyvenimo prasmė. Žinoma, yra ir žmonių, o jų yra tikrai nemažai, kurie paklausę tėvų patarimo pasirinko profesiją, kuri gal ir suteikia pajamas, tačiau jiems visiškai nepatinka. Šiems tenka keisti viską iš esmės.
Manau, kad svarbiausias dalykas, kurį turiu pabrėžti – aš nepasakau žmogui jo profesijos. Galiu tik padėti nukreipti tinkama kryptimi.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra labai jautrus, jo gyvenimo misija bus dalintis savo jautrumu su kitais. Šiuo atveju, profesijų yra begalė – nuo savanorystės šuniukų prieglaudoje iki chirurgo darbo. Žinoma, pastarajam neužteks tik jautrumo. Profesijų prie įvairiausių misijų gali būti šimtai.
Žinoma, be galo įdomu, ką galėtumėte pasakyti apie šių dienų aktualijų politinius asmenis. Pavyzdžiui, ką gali atskleisti V. Putino veidas?
Jeigu analizuosime Rusijos vadovo veidą – prieisime gana nuviliantį suvokimą, kad tai – juokelis, kuris nepavyko ir dabar už jį turime visi mokėti labai didelę kainą.
Jei pasižiūrėsite diktatoriaus jaunystės nuotraukas, jis jums primins tą klasės berniuką, kurį stumdė visi, kas tik netingėjo. Tai nebūtų nei klasės ir tuo labiau ne valstybės lyderio tipas. Jei ieškome gyvūno asociacijos, tai labai lengvai pasimatys „žiurkės“ tipas, prie kurio priskiriamas atitinkamas charakteris. Klausimas, ar tai prezidentinis tipas?
Tikrai ne. Tačiau taip nutiko, kad jis, visgi, yra prezidentas. Kad būtų galima visą tai paaiškinti, reikės ne tik veidoskaitos, tačiau ir istorijos žinių. Buvo toks Rusijos oligarchas Borisas Berezovskis, kuris buvo labai artimas su buvusiu prezidentu Borisu Jelcinu.
B. Berezovskis, kuris valdė Rusijos masines informacijos priemones, kartą rimtai juokaudamas pasakė Jelcinui: „Duokit man bet kokį žmogų ir aš iš jo padarysiu prezidentą.“ Abu jie net sukirto rankomis. Štai taip mes ir atėjome iki diktatoriaus laikų.
Iki prezidentavimo V. Putinas buvo tvarkinga klasikinė „žiurkė“, kuri tiesiog vogė pinigus iš Sankt Peterburgo merijos. Jis buvo pasirinktas kaip pilkas ir niekam neįdomus, o ir rimtesnėmis problemomis oligarchams negrasinantis kandidatas.
Ko nenumatė B. Berezovskis, tai, kad „žiurkė“, gavusi valdžią, gali labai skaudžiai kąsti jai padėjusiai rankai ir toks ginčas „aš jums įrodysiu“, jam kainavo gyvybę. Visgi, ginčą jis laimėjo ir privertė liaudį išrinkti labiausiai nevykusį klasės berniuką. Šis berniukas „pasitvarkė“ gavęs valdžią, nes buvo pašalinti visi istorijos dalyviai.
Dabar ta „žiurkė“ jau patyrė, berods, 4 plastines operacijas ir turi bent du antrininkus. Vizualiai gal ir atrodo visai neblogai, tačiau jo viduje išliko išsigandusi „žiurkė“, kuri paranojiškai įtari, godi ir kerštinga. Pasakykite bet kokią neigiamą būdo savybę ir ji čia tiks.
Kas blogiausia, kad ji turi priėjimą prie valdžios ir iš jos išeinančių resursų. Dėl to dabar visi stebime „žiurkės“ išprotėjimo paskutinę spektaklio sceną...
Ar įprastas žmogus galėtų įžvelgti, kokios asmenybės slypi už veidų?
Be abejo. Skirtumas tarp manęs ir jūsų yra tik žinios. Bendrą intuiciją – kas prieš mus – turime mes visi. Viskas, ko reikia, tai gero pastabumo detalėms. Juk beveik visi gali atskirti, kas prieš juos yra agresyvus, o kas taikus žmogus. Visi taip pat žinome ir kaip rengiasi valdininkas, ir kaip tipiškas profesorius.
Galima ilgai vardinti panašius aspektus, tačiau esmė išlieka ta pati. Mūsų charakteris turi įtakos veido bruožams, aprangos pasirinkimui, kalbos manierai ir t. t. Kažkada, kuomet pasakojau žmonėms, kurie visai nežino, kas yra veidoskaita, bandžiau veiklą paaiškinti kiek kitaip.
Įsivaizduokite, kad tai yra 3 tūkstančių metų iš kartos į kartą tikrinta ir susisteminta žmonių intuicija, kuomet vienas asmuo sugebėjo kažką pastebėti ir tai tikrino visą savo gyvenimą. Tuomet kitas pastebėjo kitą detalę ir papildė pirmąjį stebėjimą. Taip toks ratas sukasi be galo. Pavyzdžiui, gebėjimas perskaityti veide santykius su tėvais yra jau mano papildymas, kurio niekur kitur jūs nerasite.
Savo veida matei veidrodyje?. Paziurek, AFERIUGA ir tiek...
