Apie Valdorfo mokyklas sklinda įvairių kalbų: kad jos kitokios, kad mokamasi ten per žaidimus, kad vaikai ten yra laimingi, iš kitos pusės – kad „valdorfiukai“ blogai išlaiko abitūros egzaminus ar jaučiasi „pasaulio bambomis“. Apie tai ir kalbamės su mokyklos vadove, mokytojomis ir keliais moksleiviais.
Šeimyniška mokykla
„Aš negaliu palyginti su kitomis mokyklomis, nes kitur nesimokiau, bet man čia patinka. Kiek aš pastebiu, čia yra kitaip, atmosfera čia labai jauki, mokykla man yra antri namai. Mes čia rūpinamės vienas kitais – šita mokykla yra labai šeimyniška“, – pasakoja dvyliktokė Salomėja.
Jai pritaria ir bendraklasis Gustas Navickas:
„Man visada buvo įdomu, kas vyksta kitose mokyklose. 10-oje klasėje turėjome mainus su Jono Basanavičiaus gimnazija. Buvau ten vieną dieną ir buvo keista. Pas mus yra labai artimas santykis su mokytojais, mes esame įpratę su jais kalbėtis. Kreipiamės į mokytoją „jūs“, tačiau vardu – net nežinome pavardžių. Tai Basanavičiaus gimnazijoje tokio šilto santykio nėra“, – sako Gustas.
Salomėja pridūrė, kad su mokytoju gali aptarti savaitgalio nuotykius ar net išsiverkti dėl meilės dramos, jei tik nori.
„Pas mus atėjęs mokinys iš Basanavičiaus gimnazijos pasakė, kad pas mus į mokyklą ateina laimingi žmonės – su šypsenomis. Šitoje mokykloje man labiausiai ir patinka tas bendrumo jausmas, ko aš nejaučiau kitoje mokykloje. Mes turime savo klasę, kur galime pasidėti daiktus, sėdėti per pertraukas – tai mums kaip namai“,– sakė Gustas.
Nors moksleiviai neneigia, kad viena didžiausių visų mokyklų blogybių – patyčios – yra ir čia, tačiau Valdorfo mokykloje jas stengiamasi kaip įmanoma labiau sumažinti:
„Pamatę patyčias, mokytojai ateina pasikalbėti su mokiniais. Jie kalba su mokiniais, tarpusavyje, su tėvais – taip problema ir išsprendžiama“, – kalbėjo Salomėja.
Nėra pažymių
Pažymiai Valdorfo mokykloje, pasakoja mokiniai, atsiranda nuo aštuntos klasės. Abu pašnekovai sakė jų norėję, nors paskui ir prasidėjo konkurencija.
„Nemėgstu pažymių, nes su jais atsirado labai didelė konkurencija s. Iki tol buvo viskas gražu ir gera, tokia lygybė, mokiausi dėl savęs, o paskui atėjo pažymiai.. Dešimtą klasę pabaigiau gerai, tai vienuoliktoje jau pats save spaudžiau, kad blogiau nepabaigčiau. Tarp klasės draugų net susipykę dėl pažymių buvome. Tačiau man patinka tai, kad tas, kuris gerai mokosi, yra kietas, o ne atvirkščiai, kaip yra kitose mokyklose.
Pas mus nuo 11-tos klasės prasideda rengimasis egzaminams, o Valdorfo pedagogikos vis mažėja. Nors dar vis tiek būna tokių pamokų kaip teatras, šokiai, euritmija – šokio meditacija,“ – sako Gustas.
Moksleiviai sako, kad šitoje mokykloje jie įpranta, kad jais pasirūpina, tačiau iš kitos pusės ugdomi ir savarankiškumo įgūdžiai: moksleiviai patys organizuoja muges šventėse ir pan.
„Savo vaikus vesiu į Valdorfo mokyklą“, – džiaugsmingai sako Salomėja, o jai pritaria ir Gustas.
Kodėl nerašomi pažymiai
Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytojos Raminta Saldžiūnienė ir Roma Turčinavičienė tv3.lt papasakoja, kad pažymiai čia nerašomi todėl, kad vaikui nedingtų motyvacija mokytis.
„Idėja yra tokia – mokinių nevertinti galutiniu, aiškiu balu ir taip neužkirsti jiems kelio tobulėti tam tikroje srityje. Tai vaikui leidžia geriau jaustis ir geriau vertinti save. Mes žiūrime, kaip vaikui sekasi. Kartu su vaikais ir tėveliais kalbamės apie tai kas pusmetį – aptariami visi dalykai, sunkumai, tai, kas jam labiausiai sekasi ir santykiai, kaip jis jaučiasi klasėje“,– kalbėjo mokytoja Raminta.
Mokytoja sako taip: jeigu moksleiviui vaikystėje nesisekė matematika, tai, kad jis negauna pažymių, jo nedemotyvuoja, ir paauglystėje jis gali save atrasti matematikoje.
Mokytoja Roma pažymėjo, kad jau 9-oje klasėje pažymiai atsiranda todėl, kad vaikai gali norėti išeiti į kitą mokyklą, ir tam jiems reikia pažymėjimų. Be to, jie, kaip ir kiti Lietuvos moksleiviai turi laikyti egzaminus, todėl vėliau be pažymių neišsiversi.
Bendruomeniškumas
Ši mokykla, sako mokytojos, yra bendruomeniška mokykla: ją kartu su mokytojais sukūrė tėvai.
„Čia vaikai ugdomi visapusiškai – juk į mokyklą neateina tik galva. Ateina vaikas su širdimi, jausmais, judrumu, galimybe veikti ir daryti. Per visus metus vaikas auga ir tai, ko jam reikia, keičiasi – į tai mes ir atsižvelgiame.
Tam yra pritaikytas ir sukurtas ugdymo planas. Jei pirmokams mokytoja pasakoja pasaką, vyresnėse klasėse mokytojai jau pasakoja vaikams biografijas – jos atliepia vaikų vidinius poreikius. Taip vaikams kalbama jiems suprantama kalba, įkvėpimo jie gali semtis iš Nelsono Mandelos ar Mahatmos Gandžio biografijų. Tuo pačiu jie įgyja ir vertybinį pagrindą“, – kalbėjo Roma.
Šeimyniškumas, pastebi mokytojos, šioje mokykloje kuriamos dar ir tuo, kad tie vaikučiai, kurie ateina į pirmą klasę, kartu mokosi iki dvyliktos – klasė nėra išskaidoma pagal profilius ar dar kitaip.
Ramina atkreipia dėmesį, kad mokykla turi nemažai švenčių – tai įvairios mugės, žibintų šventė, Mykolinės, advento spiralė, baigiamasis koncertas, Kalėdų šventės – į kurias įtraukiami ir tėvai. Tai taip pat bendruomenėje padedamas kurti šeimyniškumas.
„Šeima yra labai arti. Jei su vaiku kyla nesusipratimai, mokytojai gilinasi ir bendrauja su šeima. Tada ir gimsta bendruomeniškumas“, – kalbėjo Roma.
Mokslas per patyrimą
Mokytojos sako, kad Valdorfo mokykloje mokomasi per patyrimą – kad vaikas pats pačiupinėtų ir vaizdžiai pamatytų tai, apie ką mokomasi.
„Jeigu vaikai matematikoje mokosi trupmenas, tai per pamokas yra suvalgoma daug pyragų, obuolių ar melionų. Mokytojai padalina tas gėrybes ir tuomet aiškiai ir vaizdžiai matosi, kas yra viena šeštoji.
Fizikoje mokytoja pabarškina per skirtingus paviršius – medį, geležį, stiklą – ir tada papasakoja apie garso bangas. Vaikai pasaulio matymo ir suvokimo mokomi ne per formules, ką mes vadiname mirusiomis žiniomis, o per patyrimą. Be to, vaikai turi galimybę išbandyti save visose srityse: šokyje, dainoje, technologijose (kur mokomasi ir krepšius pinti, ir juvelyrikos, ir kulinarijos, ir skulptūros ir t.t.) ir pajausti, prie ko jų širdis labiau linksta“, – kalbėjo Roma.
Šios mokyklos dvyliktokai – bent jau tv3.lt kalbinti Salomėja ir Gustas – tikrai nepriminė tipinių egzaminais susirūpinusių jaunuolių. Šie buvo džiaugsmingi ir pozityvūs. Mokytojos sako, kad taip iš dalies yra ir todėl, kad net ir paskutinėse klasėse jiems į tvarkaraštį įterpiama meniškų disciplinų:
„Jei visos pamokos vienuoliktoje-dvyliktoje klasėje būtų tik tikslieji dalykai, vaikai labai pavargtų. Tada, kai jie kasdien viduryje dienos turi dailę, muziką ar skulptūrą, jie atsigauna, pailsi ir paskutinių pamokų laikas tampa efektyvesnis“, – dalinosi Raminta.
Šiltnamio sąlygos?
Mokytojos atremia kai kur išgirstamą kritiką, kad Valdorfo mokyklos vaikai auga šiltnamio sąlygomis, o išėję į tikrą gyvenimą patiria šoką.
„Kad girdėčiau iš mokyklą baigusį vaikų, kad jie sakytų, kaip jūs čia mums melavot, tai to nebuvo. Vienas mokinys tik sakė: kiek yra gerų, normalių gimnazijų ir kokie žmonės yra puikūs – suprask, kad ne tik pas mus žmonės puikūs. Taip, tai tiesa, kad mes į vaiką žiūrime kaip į vertybę, bet matome ir tai, kur vaikas peržengia ribas. Todėl tas ribas kuriame ir statome. Mokytojų ir mokinių santykiai yra gana artimi, bet pagarba mokytojui išlieka“,– sakė Roma.
Portalas tv3.lt lankėsi ketvirtos klasės darbų pamokoje ir sujungtoje devintos ir dvyliktos klasės choro pamokoje. Darbų pamokose vaikai mokėsi mazgų, o chore dainavo dainas. Tokie dalykai įprastose mokyklose pamokų metu paprastai nevyksta, o iki ausų išsišiepusių dvyliktokų irgi retai pamatysi.
Kiek gi tai kainuoja? Mokyklos vadovė Giedrė Daugalienė nurodė, kad kaina nėra visiems vienoda – yra minimali kaina, tačiau jos neišgalintis sumokėti tėvai gali kreiptis į specialų fondą pagalbos. Čia pinigus suneša labiau pasiturintys moksleivių tėvai. Minimali metinė įmoka už vaiką yra 1242 eurai, tačiau ji gali būti sumažintas perpus. Vadovė pažymi, kad norima, jog pinigai tėvams nebūtų kliūtis leisti vaiką į Valdorfo mokyklą.
