„Buvome tokiame regione Senegale Casamansas , kuriame yra nedidelis kaimelis Abene. Jame dvi savaites vyko šokių ir būgnų stovykla, kurios organizatorius pažinojome, pernai buvome jų organizuotoje stovykloje tame pačiame Abene. Tai šiemet dėl kelionės klausimų mums jau nebekilo“, – tv3.lt pasakojo Ieva.
Grįžę namo
Pora sako, kad djembės ir Vakarų Afrikos šokių paslapčių puikiausiai galima išmokti Europoje – gausybė talentingų ir pripažintų afrikiečių muzikantų bei šokėjų gyvena būtent čia, tačiau į Afriką pora važiuoja dėl kitų priežasčių. Jie nori pajausti tą kultūrą, tai, kuo gyvena tie žmonės ir parsivežti bent dalį tos ramybės, kuri afrikiečiams yra kasdienybė.
Pora sako, kad Senegalas – nuostabaus grožio šalis. Gamta, gyvūnija, vandenynas, egzotinė augalija, ramybė, atsipalaidavimas – būdami ten, pora sako jaučiasi tarsi grįžę namo.
„Augalai, kur pas mus yra egzotiniai ir laikomi didžiausi retenybe, ten auga kiekviename kieme. Peizažai – pasakiški. Šilta“ , – gerų žodžių negaili Afrikai Ieva.
Nesugadinti technologijų
Gediminas sako, kad antra kelionė į Afriką buvo visai kitokia nei pirmoji – poros jau nebešokiravo skurdas ir purvas, bendravimo forma.
„Afrikiečiai iškart pradeda bendrauti artimai, ten nėra jokių emocinių suvaržymų. Čia, gatvėje, pabandyk nueiti į kabaką ir pradėk kalbėti su kokiu nepažįstamu vyru... Čia, Afrikoje, žmonės bendrauja labai artimai, – pasakoja Gediminas.
Ieva sako, kad labai aiškus skirtumas santykiuose tarp žmonių, lyginant Europą su Afriką, yra tas, kad afrikiečiai nėra taip įnikę į technologijas.
„Taip, jie irgi turi iphonus, tačiau dar nėra taip įnikę į juos. Jie bendrauja. Kas vakarą susirenka prie laužo. Taip, gal atsiranda ten koks vienas kitas retkarčiais žvilgtelintis į „iphoną“, bet tikrai ne taip, kaip pas mus. Čia jie bendrauja visai kitaip – susitikus gatvėje žmogų, kad ir nepažįstama, privaloma duoti ranką, kartais netgi apsikabinti“, – kalba pašnekovė.
Gyvenimo priėmimas
Moterys, pasakoja Ieva, yra santūresnės, jos ne tiek daug bendraujančios, jų gyvenimas yra namie.
„Kadangi patogumų nėra – šilto vandens nėra, viryklės nėra, skalbimo mašinos – taip pat, jų buitis yra labai sunki. Nuo ryto iki vakaro viena moteris, pavyzdžiui, gamina valgyti aštuoniems šeimos nariams“, – sako šokėja.
Ieva sako, kad skausmo ar liūdesio tų moterų veiduose nepamatysi, kad ir kokia sunki buitis ten būtų. Paslaptis – gyvenimo priėmimas.
„Jie nuostabiai priima gyvenimą tokį, koks jis yra – tai yra puikus ir tikras gyvenimiškas pavyzdys, kaip mylėti gyvenimą. Patirtis, kurią ten gavau, viršija visas teorines žinias, ko mus moko įvairūs gyvenimo mokytojai ir guru. Afrikoje žmonės taip gyvena iš tikrųjų – priima, kad yra, kaip yra, toks gyvenimas tau skirtas Dievo, ir gyvena šią akimirką. Visiškai. Ir tai yra nuostabu“, – kalba moteris.
Dalinasi viskuo
Pora pasakoja, kad nuostabiai žavus dalykas Senegale yra žmonių svetingumas, vaišingumas ir į kraują įaugęs įprotis dalintis.
„Jie viskuo dalijasi. Jeigu tavo sūnėnai ar dukterėčios liko be tėvų, Afrikoje žmonės juos priima gyventi su savimi. Jeigu kaimyninės valstybės žmonės bėga nuo neramumų savo šalyje, senegaliečiai juos taip pat priima, nes kai nuo neramumų bėga jie, juos priima kiti. Ten viskuo dalijamasi. Jeigu tu kažką valgai ar geri, tu turi pasidalinti.
Dalijimasis yra ir jų laimė, ir nelaimė: viena vertus, tavęs nepaliks bėdoje, tave pamaitins ir pagirdys, kitą vertus, tu niekada nepraturtėsi, nes viskuo, ką gauni, turėsi pasidalinti“, – kalba Ieva.
Pagarba vyresniems
Gediminas pasakoja, kad Afrikoje ryškiai matosi ir autoritetas vyresniesiems, senukams – jų nuomonę jaunesni ten itin gerbia.
„Praeitais metais, kai važiavome su taksi į vieną kaimą, kilo konfliktas. Susitarėme, kad nuveš iki kaimo, bet nuvežė iki miestelio, o iki kaimo dar buvo likę 10 kilometrų. Taksistas kokį pusvalandį pykosi su kartu važiavusiu mūsų draugu lenku, kuris jau gvyena Afrikoje. Paskui mūsų draugas pasakė taksistui, kad taip daryti, kaip jis daro, yra negerai, nes „Dievas tave pamatys ir paskui nubaus“, o afrikiečiai to prisibijo. Tai tas taksistas iškart nepuolė mūsų vežti, bet paskui į aikštelę atėjo vyresnis žmogus, kuris išklausė abi puses ir pasakė, kad taksistas mus turi nuvežti. Taip jis ir padarė. Vadinasi, vyresnio žmogaus žodis ten yra labai svarus, kai tuo tarpu pas mus, Lietuvoje, tokia situacija neįsivaizduojama, kad ateitų senukas, išklausytų abi puses ir pasakytų, kaip daryti“, – sakė pašnekovas.
Nukrito taisyklės
Porą Afrikoje žavėjo ir tai, kad ten gali visiškai atsipalaiduoti.
„Ten kažkaip nukrenta taisyklės, konceptai, blokai. Tu gali eiti gatvėje murzinas, su bet kokiais drabužiais, susivėlęs – ir niekam tai nerūpi. Tu nesi įspraustas į jokius rėmus, ten neprivalai būti kažkoks ar už kažką geresnis. Apskritai ten kažkaip nėra konkurencijos – žmonės vienas kitą palaiko, bet nekonkuruoja vieni su kitais. Dėl to ten galima taip atsipalaiduoti, būti tiesiog žmogumi“, – kalbėjo Vakarų Afrikos šokių šokėja.
Išnyko gailestis
Pora prisimena, kad, kai pirmą kartą juodu buvo Afrikoje, jiems buvo gaila tenykščių dėl to, kad jie neišsimokslinę, kad neturi pinigų, norėjosi kiekvienam padėti, tačiau po to suprato, kad gailėtis nereikia.
„Paskui pamažu priimi, kad yra taip, kaip yra, kad vaikai yra snarglėti, kad jie yra purvini, murzini, kad jie neturi žaislų ir galų gale priimi, kad su tais vaikais yra viskas gerai ir kad tau nereikia kiekvieno vaiko išgelbėti ir jį parsitempti į Europą. Pradedi priimti tą Afrikos realybę, kokia ji yra“, – kalba Ieva.
Pora sako, kad jie nori pakeisti lietuvių požiūrį į Afriką, nes čia žinoma tik tai, kad ten trūksta pinigų, apie skurdą, humanitarinę pagalbą, tačiau apie žmonių meilę gyvenimui, jų dalinimosi kultūrą, tuos stiprius šeimos ryšius, atsidavimą muzikai niekas nekalba. Taip pat pora pastebi, kad Afrika nuo 2000-ųjų labai pasikeitė – čia išplito elektra, po truputį atsirado technologijų
„Jie sukuria tau tokią atmosferą, tarsi tu būtum šeimos narys. Tai yra labai gera. O ta ramybė, kurią parsiveži, yra visa nustelbianti. Pabuvus Afrikoje, tau tiesiog tampa gera, ramu, imi priimti pasaulį tokį, koks jis yra – o tai ir yra gyvenimo džiaugsmas, – reziumuoja Ieva.
Penkerius metus afrikietiškais būgnais mokinantis groti Gediminas ir antrus metus Vakarų Afrikos šokių mokinanti šokti Ieva sako, kad visi aplinkiniai jų klausinėja – kodėl Afrikos būgnai, kodėl tokie šokiai, tačiau jų atsakymas paprastas – ten tiesiog jie atranda save.
