Europą užklojęs vulkaninių dulkių debesis sudavė sunkiai pakeliamą smūgį ne tik kelionių industrijai, bet ir visai atsigaunančiai žemyno ekonomikai.
Praėjo penkios dienos, kai pakriko susisiekimas oru. Skaičiuojama, kad per tą laiką iš viso buvo atšaukta daugiau nei 70 000 skrydžių. Vien pirmadienį vietoj planuotų 28 000, „Eurocontrol“ duomenimis, įvyko vos 8,000-9,000.
Kiekvieną dieną oro linijos negauna bemaž 200 mln. JAV dolerių pelno, o dėl „drugelio efekto“ yra prarandami milijardai kitose pramonės šakose.
Maža to, dulkių debesis sutrukdė ir svarbias Eurozonai politines šnekas. Graikijos derybos su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais dėl didėjančių skolų atidėtos bent jau iki trečiadienio.
Oro kompanijos savo ruožtu spaudžia atsakingus asmenis, kuo greičiau atidaryti dangų. Pasak Tarptautinės oro transporto asociacijos (TOTA) direktoriaus Džiovanio Bisignani, jei krizė tęsis toliau, bankrutuoti gali smulkios ir vidutinio dydžio oro linijos.
TOTA europinių šalių vyriausybėms negaili kritikos. Labiausiai jos yra pliekiamos dėl neveiksmingo vadovavimo tokioms aviacijos krizėms. TOTA Europos Sąjungą šiame sektoriuje ragino, kuo skubiau peržvelgti sprendimų priėmimo procesą.
„British Airways“ direktorius Vilis Volšas blanketinį Didžiosios Britanijos skrydžių draudimą vadino „nereikalingu“ ir po krizės tikėjosi sulaukti paramos iš ES organų. Didžioji Britanija savo ruožtu šiandien į JAV pasiuntė karališkojo karo laivyno laivus, turėsiančius parplukdyti išsibarsčiusius Britanijos piliečius.
„Dauguma Europos oro linijų, siekdamos susidoroti su oro erdvės užvėrimo pasekmėmis, jau paprašė ES ir nacionalinių vyriausybių pagalbos,“, - teigė jis.
„Po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių buvo sukurtas kompensacijos precedentas. Dėl JAV oro erdvės uždarymo mums vyriausybės iš dalies atlygino nuostolius, o ši krizė savo mastais – nepalyginamai didesnė“, - pridėjo.
Ženklų ekonominį efektą pajuto net tokios tolimos oro linijos kaip „Thai Airways“ (įsikūrusios Bankoke, Tailande – Balsas.lt). Joms kiekviena krizės diena atsieina 3 mln. JAV dolerių negautų pajamų.
Pelnosi antžeminis transportas
Vyriausybes imtis neatidėliotinų sprendimų spaudžia ir įvairios oro keleivių grupės. Štai, Tarptautinė oro uostų taryba ir Europos oro linijų asociacija pareiškė ketinančios „kvestionuoti pastarųjų skrydžių ribojimų proporcingumą“. Olandų „KML“ ir britų „British Airways“ tuo tarpu sėkmingai atliko bandomuosius skrydžius.
„Skrydžių saugumas, savaime suprantama, išlieka mūsų visų prioritetu, tačiau nemanome, kad jis kliudys mūsų reikalavimui peržvelgti šiuo metu taikomus skrydžių ribojimus“, - teigė Europos oro linijų asociacijos direktorius Oliveris Jankovečius.
Pasak jo, oro uostai jau prarado 136 mln. eurų pelno, o skrydžių suirutės buvo paveikti bemaž 7 mln. žmonių.
Saugumo sumetimai, kaip rodosi, yra ne iš piršto laužti. Prieš dvidešimt metų pro vulkaninius debesis Indonezijoje per stebuklą praskridęs britų pilotas šiandien teigė patariantis „laikytis nuo jų kuo toliau“.
Kaip bebūtų, dėl krizės nuostolių patiria ne visi. Žiniasklaida informuoja, kad žaibišku greičiu auga traukinių, autobusų ir keltų bilietų paklausa.
Atgarsiai jaučiami net Afrikoje
Anot užsienio žiniasklaidos, Islandijos vulkano sukelti padariniai jaučiami net Afrikoje. Kiekvieną dieną vien Kenijoje sugenda 200 tonų maisto. Ši šalis kiekvienais metais eksportuoja vaisių už 1 mlrd. JAV dolerių.
Izraelyje tuo tarpu vysta šimtai tūkstančių į Europą vežti paruoštų gėlių.
„Mačiau siaubingus potvynius, sekinančias sausras, tačiau nieko panašaus į tai, ką išgyvename dabar“, - teigė vietinis Kenijos ūkininkas.
„Tai katastrofa, neturinti galo“, - pridėjo.
