Egzotiškų kraštų medikai kartais yra linkę daugiau negu reikia paploninti sergančių keliautojų pinigines.
Keliaujama įvairiai: nuosavais automobiliais, autobusais, lėktuvais... Tačiau, nežiūrint, ar esate laimingos šeimos tėtušis, su artimaisiais leidžiantis atostogas saulėtame tolimos šalies kurorte, ar aukščiausios klasės viešbutyje apsistojęs verslininkas, vertėtų įsiklausyti į vienos šalies draudimo bendrovės rekomendacijas, kaip elgtis, jeigu netikėtai kelionių džiaugsmus aptemdė didesni ar mažesni sveikatos sutrikimai.
„Draudimo statistika rodo, jog brangiausiai sloga kainuoja Egipte ir Turkijoje, o pigiausiai – Taivane. Taigi užsieniuose sunegalavusiems keliaujantiems rekomenduojama kreiptis į patikimas medicinos įstaigas, nes dar pasitaiko atvejų, kai turistams skiriama nereikalingų, kartais net kitoms ligoms gydyti skirtų vaistų, tyrimų bei paslaugų“, – teigiama išplatintame pranešime.
Kuo dažniausiai susergama?
Pasak minėtos draudimo bendrovės departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, lietuviai keliautojai atostogoms dažniausiai renkasi Egiptą, Italiją, Austriją, Slovakiją, Čekiją ir Kanarų salas (Gran Kanariją bei Tenerifę). O populiariausi iš svetimuose kraštuose „pasigautų“ infekcijų bei negalavimų yra gastroenteritas arba tokios viršutinių kvėpavimo takų ligos kaip ūmi sloga, pūlingoji angina arba bronchitas. Negalavimų priežastys gali būti įvairios. Taip pat neretai pasitaiko apsinuodijimo bei alergijos nuo saulės, nuo vabzdžių įkandimų ar medūzų nudilginimų atvejų ir traumų.
Dargi toks „nekaltas“ negalavimas kaip sloga, pasak draudimo eksperto, sudaro apie 10 proc. visų ligų atvejų. „Išsigydyti slogą Taivane kainuoja apie 30 litų (turbūt Lietuvoje irgi ne pigiau, – aut. past.). O štai Egipte arba Turkijoje už šniurkščiojančią nosį paklosite ne mažiau kaip 350 litų.
Rinitas arba ūmi sloga Turkijoje ir Egipte yra patys dažniausi susirgimai. Pagrindinės jų priežastys – druskingas vanduo, patalpose veikiantys kondicionieriai bei temperatūrinio režimo pasikeitimas.
Belieka pridurti, jog praėjusiais metais minėtoji draudimo bendrovė 557 keliautojų patirtoms žaloms padengti išmokėjo 915 tūkst. litų. Vidutiniškai patiriama žala siekia 1,6 tūkst. litų. Į mūsų klausimą, kokią dalis iš viso to tenka šiauliečiams, A. Pilšicas negalėjo atsakyti, pridurdamas, jog reikėtų aukščiau nurodytą sumą proporcingai padalinti visiems didiesiems šalies miestams. Tada turėtume apytikrį vaizdą.
Kur kreiptis susirgus kelionėje?
Labai dažnai kitoje šalyje susirgęs keliautojas nemoka vietinės kalbos, nežino, kuria gydymo įstaiga galima pasitikėti, koks gydymas jam tikrai reikalingas? Kas padės tokioje situacijoje?
A. Pilčico teigimu, rekomendacijas, kur būtų galima rasti arčiausiai esančią patikimą medicinos įstaigą, telefonu pateikia draudimo bendrovės partneriai. Partnerių atstovai ne tik suranda ir nukreipia sergantį keliautoją į medicininę įstaigą, kurioje suteikiama kvalifikuota ir tinkama medicininė pagalba, jie taip pat padeda susikalbėti su gydytojais, suteikia visą reikalingą informaciją, kad pagalba būtų suteikta kaip įmanoma greičiau, o klientas žinotų viską apie diagnozę ir jam taikomą gydymą.
Gydytojo paslaugos – nepigus reikalas. Gali būti, kad dažnas lietuvis ieškos kitokių variantų...
Draudimo eksperto nuomone, to daryti nereikėtų, nes būna, kad medicinos įstaigos kartais susigundo padidinti pacientams išrašomas sąskaitas, skirdamos tokių vaistų ir tyrimų, kurie ne visuomet yra reikalingi ar skirti susirgusio keliautojo ligai gydyti. Be to, kai kurie vaistai gali turėti pašalinį poveikį sveikatai. Paprasčiau tariant, galima ir „nusigydyti“...
„Kartais pacientams skiriamas nepagrįstai didelis kiekis vaistų bei tyrimų. Pavyzdžiui, kartą keliautojui susirgus sloga buvo skirtas kraujo tyrimas ir tirtos kepenys. Pasitaiko atvejų, kai nesunkiai susirgus tiriama viso organizmo būklė, į sąskaitą įtraukiamos kelios gydytojo konsultacijos, daug slaugymo paslaugų ir pan.“ – teigia draudimo ekspertas. O dažniausiai tokių nesąžiningų gydymo atvejų pasitaiko mūsų pamėgtuose kraštuose – Egipte ir Turkijoje.
Draudimas nėra privalomas
Paskambinome vienos Šiauliuose veikiančios kelionių agentūros vadovei Dalei Niauronienei. Ar dažnai šiauliečiai keliautojai susiduria su anksčiau aprašytais nesąžiningo gydymo atvejais?
„Apie 95 proc. vykstančių į svečias šalis apsidraudžia kelionės draudimu, kuris galioja tik užsienyje, nustatytu kelionės metu. Keliautojui susirgus, draudimo bendrovė pati suinteresuota jam surasti kokybišką bei nebrangią gydymo įstaigą“, – sako ji.
Taigi šiuo metu vykstantiems į užsienį draudimo polisas nėra privalomas?
„Ne, tai nėra privaloma. Žmogus sprendžia pats: ar jam draustis, ar ne? Jei išrašytos sąskaitos už gydymą yra didelės, draudimo bendrovė pati žiūri, ar tikrai visos paslaugos buvo reikalingos. Apie tokius atvejus, kai gydymas reikalauja didelių išlaidų, keliautojas turi pranešti draudimo bendrovei“, – sako D. Niauronienė.
Pasak jos, šiuo metu didžiausios kliūtys jų verslui – neramumai vienoje ar kitoje šalyje. Tipiškas pastarojo meto pavyzdys – Egiptas. Keliaujančių srautai smarkiai sumažėjo. Be to, reikia atsirinkti ir partnerius. „Jeigu dirbi pirmus metus ir neaišku, kurių paslaugas rinktis, tai susiję su rizika. Paskui žinai, kuo galima pasitikėti, ir kuo – ne. Partnerius atsirenki.“
Lėktuvais keliaujantys šiauliečiai dažniausiai renkasi Turkiją. Šiemet taip pat tikimasi didesnio keliaujančiųjų į Bulgariją srauto. Tačiau dar reikia sulaukti vasaros. Keliaujantys autobusais pamėgo Italiją, Ispaniją, Austriją ir artimesnes Lietuvai šalis. Vienais metais tarp keliaujančių buvo labai populiari Kroatija...
Romualdas BALIUTAVIČIUS
