Kiek pabuvę Sidnėjuje nenustygome vietoje lėkt į gamtą vėl pastovyklaut ir užvertę galvas stebėt žvaigždes belaukiant krentančios, kuri išpildys norą. Tik išvažiavę iš miesto pasukom link Mėlynųjų kalnų (Blue Mountains), kur planavom pasivaikščiot ir paiškylaut ir paskui Saulėlydžio krantu (Sunshine Coast) traukt Melburno kryptimi.
Mėlynieji kalnai: aplinka, žmonės, nuotaikos
Tik išvažiaviavus iš miesto prasidėjo tankūs miškai ir pakelėse vėl pasirodė geltoni ženklai įspėjantys apie laukinės gyvūnijos aktyvumą kelio ruože. Kelyje lenkėm daug kemperių ir už nugarų palikom ne vieną gražioje vietoje įsikūrusį kempingą. Riedėjom link kalnų, kurie kartais atrodo mėlyni dėl augančių eukaliptų išskiriamų medžiagų, kalnų orą nudažančių melsva spalva, ir lėmusia kalnyno pavadinimo kilmę. Gerokai vakarėjant pasiekėm vienintelį nacionaliniame parke esantį kempingą, kur pasistatę palapines ėjom bandyti BBQ kepsninių ir susišildyti autralietišku vynu belaukiant krentančių žvaigždžių.
Mėlynieji kalnai, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Visoje Autralijoje kempingai labai geri, turi visas stovyklaujantiems reikiamus patogumus – dušus šildomom grindim, karštą vandenį, visais reikiamais įrankiais ir prietaisais aprūpintas virtuves, skalbyklas, lauko BBQ kepsnines, tvarkingas vietas palapinėms ir automobiliams, poilsio kambarius, informaciją apie apylinkes ir, aišku, yra įsikūrę labai gražiose vietose.
Mėlynieji kalnai, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Smagu tai, kad nei vienas mūsų aplankytas kempingas net ne sezono metu nebuvo tuščias, būdavo bent keletas šeimų su mažamečiais vaikais ar net visai kūdikiais stovyklaujantys palapinėse. Stovyklavimo kultūra yra tikrai labai stipri šiame žemyne ir tai yra super, nes taip žmonės pamilsta gamtą ir ją saugo. Dar vienas pastebėjimas – Australijoje labai daug jaunų žmonių dirba nacionaliniuose parkuose, kempinguose, provincijos muziejuose, gyvena vienkiemiuose, atokiuose kaimuose, kur jaunam žmogui lyg ir galėtų būt ankšta miesto teikiamų džiaugsmų prasme. Jeigu Lietuvoj dažniausiai tokie darbai priklauso ilgesnę gyvenimo patirtį turintiems piliečiams, tai Australija nustebino priešingu dėsningumu. Čia daugiau jaunų žmonių dirba ir su gamtos apsauga susijusį darbą, gal dėl itin stipraus valstybės orientavimo saugoti ir tausoti gamtą, o gal tiesiog dėl plotui mažo apgyvendinimo jaunimas nebėga į miestus, o lieka gražiuose, bet atokiuose šalies kampeliuose gyventi ir kurti.
Kiek šaltoką naktį ilgai nemiegojom ir išlindę iš šiltų miegmaičių ankstų rytą skubėjome link Mėlynųjų kalnų pamatyti per kalnų keteras besiritančios ryto saulės. Kiek paėję drėgnu miško takeliu nuo stataus skardžio atsivėrė baltų debesų jūra, uždengusi kalnyno dugną ir leidusi grožėtis tik kuriom nekuriom kalnų keteromis. Vaizdas nepakartojamas – judantys ir tarpusavy besimaišantys debesys didelėje neaiškaus gylio dauboje tesėsi kilometrus ir vertė spėlioti, ar mes irgi stovime tarp debesų, nes apsidairę suvokėm, kad matom vos porą metrų į tolį.
Mėlynieji kalnai, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Apžavėti plaukiančių debesų, įstrigusių giliuose slėniuose, leidomės nuo kalno žemyn kiek pasivaikščioti ir įlysti giliau į mišką patyrinėti vietinę augaliją. Besileisdami žemyn nuo kalno labiau suvokėm slėnio gylį ir jį apaugusio miško tankumą, slepiančią didelius atskilusius riedulius, privertusius upelį pakeistį tekėjimo vagą ir medžius suaugti ratu aplink milžiniško dydžio „puntuką“. Jau visai įsidienojus pasiekėme kitą aukštai esantį skardį, nuo kurio atsivėrė aiškesnis slėnių vaizdas nebedengiamas baltų debesų šydo. Išvydome mėlynus kalnus išvagotus kalnų upių ir apklotus miškų tankme. Klausėmės paukščių balsų, kaifavome nuo ramybės ir harmonijos. Sekėm būrius medžiuose karaliaujančių baltųjų papūgų lyg fejerverkams pažirdavusių danguje, medį papurčius stipresniam vėjo gūsiui. Ech. Nuo vieno kalno iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios geriausiai matosi kalnų plotis ir galybė, leidomės lynu važiuojančiu funikulierium, kurio stiklinės grindys kartais vertė nelabai jaukiai jaustis, nuo suvokimo, kaip aukštai virš žemės esam. Tie mėlynieji kalnai, turintys kažkokios paslapties gal dėl savo melsvos spalvos, kuri ir reiškia paslaptingumą ir melancholiją, o gal dėl savo galybės, kuri priverčia nubėgti šiurpuliukus per visą kūną, palieka kažką, kas neišdildomai supurto mintis ir valandėlę paskandina minčių tyloje panaikindamas viską aplink.
Saulėlydžio krantas ir Vandenyno greitkelis (Ocean road)
Toldami nuo Mėlynųjų kalnų vis sustodavom dar pažiūrėti į melsvas viršūnes, vis gręžiojomės atgal akimis lydėdami tolstančius slėnius. Kaip kas kartą sunku palikti gražias vietas, tačiau nuolat save guodžiam, kad dar bus gražių, bus įdomių, tokių, kurios vilioja pasibūti ilgiau, strigti keliems mėnesiems ir godžiai mėgautis virpinančiu grožiu. Leidomės į kelią miškais ir kloniais, lenkėme vežamų paršelių ir arklių sunkvežimius, vakarėjant stebėjome laukus vis labiau gaubiančią miglą. Visai sutemus pasiekėm kempingą kvapą gniaužiančioj vietoj, - aukštom pušelėm su įsimaišiusiais eukaliptais apaugęs pussiasalis su iš dviejų šonų plytinčia jachtų įlanka ir žvaigždėtu dangum, su tarp medžių lenktą liniją piešiančiu ryškiu paukščių taku. Ryte pusryčiavome baltųjų papūgų draugijoje, kurios nusileidusios ant stalo krašto leisdavo grožėtis jų geltonom pankiškom šukuosenom. Ryškiaspalvės – žalios, mėlynos, oranžinės, geltonos ir rausvos jų pusseserės jungdavosi tik supratusios, kad čia galima gauti nemažai skanių trupinėlių.
Mėlynieji kalnai, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Ryte atsikėlę nuėjom pasivaikščioti prie Karališkojo nacionalinio parko (Royal National Park) teritorijoje esančių ir nuo didelių bangų krantus saugančių uolų (klifų) – vėjo išgraužtų spalvotų uolienų olų ir vagų, padengtų vandenyno druska ir smėliu, atrodė, lyg kas specialiai užpylė klijų ir pribarstė smėlio, kaip vaikystėje darytuose atvirukuose. Iš aukštai stebėjom nardytojus ir žvejus, kurie kartais atrodė tuoj bus įtraukti į šėlstančio vandens gelmes. Lietėm, jautėm, uodėm ir girdėjom Australiją, stengdamiesi nepraleisti nei vienos detalės, pastebėti kiekvieną smulkmeną ir gerėtis laukine gamta, supančia lyg kokius ateivius įsiterpusius betoninius miestus.
Judėjom Vandenyno keliu (Ocean road), atsidarę langus kvėpavom vandenyno oru ir sustodavom prie didžiulių uolų (klifų) stebėti nuolatinių bangų kovų su jas stabdančiais ir krantą ginančiais akmens milžinais. Akimis pavydžiai lydėjome ant bangų kaifuojančius banglendininkus, paplūdimyje laiką leidžiančius vaikus, besimėtančius skraidančia lėkšte, ir prisimerkę šildėmės ant kaitrios saulės bandydami pasislėpti nuo žvarbaus vandenyno vėjo. Valgėme kalnų apsuptose prieplaukose, kur vaikai nuo lieptelio gaudė žuvis, o jas vis nugvelbti bandantys didžiuliai pelikanai suko ratus ir praplaukdami porą parodomųjų ratų pro mus išdidžiai suplasnoję sparnais lyg lėktuvai pakildavo į mėlyną dangų. Kasdien vis atrasdavom kažką, kas priversdavo išsižioti iš nuostabos ir pačio reginio grožio.
Maistas
Daugiausiai maitinomės savo gamintu maistu gražiuose gamtos kampeliuose, naudojomės miestelių parkuose esančiomis nemokamomis viešomis BBQ kepsninėmis ir, aišku, mėgavomės pono Mcdonaldo žemomis ledų kainomis. Ragavom iš pasiono (passion fruit), auginamo Australijoje, gamintus desertus, bet niekaip neužtaikydavom nusipirkti šviežių vaisių, mat buvo ne sezonas.
Pinigai (1 USD – 0,9 Australijos dolerio)
Nakvynė:
kempingas „Katoomba Falls“ prie Blue Mountains 4-iems – 51 Australijos doleris
kempingas „Garden of Eden Caravan Park“ 4-iems – 45 Australijos doleriai
1 litras benzino – 1,399 – 1,455 Australijos dolerio
Funikulierius (Skytrain) Mėlynuosiuose kalnuose – 9 Australijos doleriai
Maistas:
Sausainiai – 1 Australijos doleris
Maisto prekės kelioms dienoms – apie 50 Australijos dolerių
Vyno 4 l pakuotė – 10 Australijos dolerių
