Vieniems idealios atostogos – savaitės padrįpsojimas ant gelsvo paplūdimio smėlio, kitiems – galimybė pamatyti egzotiškiausius planetos kampelius, o ką daryti, jei negalite apsispręsti, kuris variantas jums priimtinesnis, o ir akys neraibsta nuo gausaus piniginės turinio? Trokštantiems nuotykių išeitis yra – keliaukite autostopu.
Lietuvos autostopininkai jau seniai išmaišė ne tik visą Europą, bet apkeliavo Rusiją, tolimąją Mongoliją ir kitas Azijos šalis bei yra nusigavusių net iki Indijos.
Autostopu po Havajus
Klaipėdietė Viktorija Pancerova autostopu keliavo po egzotiškuosius Havajus. Apie savo įspūdžius mergina sakė: „Po Havajus autostopu keliavau su grupele draugų, tiesa, yra tai tekę daryti ir vienai.“
Paklausta, ką reiktų žinoti pirmą kartą tokiu būdu susiruošus keliauti, pašnekovė sakė: „Svarbiausia – pasikliauti savo nuojauta. Jei sustojusio automobilio vairuotojas ar kiti keleiviai pasitikėjimo nekelia, tai geriau sakyti, kad keliauji kita kryptimi arba nebijoti paprasčiausiai padėkoti, bet atsisakyti. Kad ir kaip ilgai tenka laukti kelyje ar pasitaiko kokių nors kitų nesėkmių – svarbiausia jaustis saugiai.“
Paklausta apie kelionės nuotykius, mergina pasakojo: „Kadangi Amerikoje keliavimas autostopu nėra legalus būdas keliauti, kartą patekome į policijos pareigūnų nemalonę. Pamatę mus pakelėje policijos pareigūnai per automobilyje įtaisytą garsiakalbį įspėjo, kad pakeleivingus automobilius stabdyti draudžiama. Žinoma, po tokio įspėjimo truputį išsigandome, o kadangi policininkų tonas buvo griežtas, teko suvaidinti, kad skirstomės.“
Autostopininkus paveža ir miesto meras
Pašnekovė taip pat prisiminė, kad kartą stabdant pakeleivingus automobilius keliautojų pavežti sustojo pats Honolulu miesto meras: „Ilgai stoviniuoti pakelėse netekdavo, kadangi Havajuose kelionės autostopu nėra labai populiarios, visiems vairuotojams būdavo labai smalsu, iš kur mes atvykome, kur keliaujame. Vietiniams tikrai įdomu buvo pabendrauti, papasakodavome, kad esame iš Lietuvos ir visos kelionės buvo tikrai sėkmingos. Tiesa, įspėjimų, kad turime būti atsargios, sulaukdavome ir iš mus pavežusių vairuotojų.“
Keliautoja prisiminė atvejų, kai sustoję pavežti vairuotojai net nukrypdavo nuo savo maršruto, bet pavėžėdavo keliautojus iki jiems patogesnės vietos tęsti kelionę ar net iki paties kelionės tikslo: „Keliaujant autostopu galima sutikti labai daug įdomių ir gerų žmonių, tad tokių kelionių patirtis labai vertinga.“
Į klausimą, ar nekyla minčių po Europą pakeliauti autostopu, pašnekovė sakė: „Taip, tokių minčių tikrai kyla, bet kol kas tam truputį stinga laiko. Kelionei autostopu reikia bent poros savaičių, nes tokios kelionės užtrunka kur kas ilgiau nei keliaujant įprastesniu būdu. Mano svajonė – nukeliauti autostopu į Ukrainą, bet, kaip minėjau, tam reikia laiko, juk norisi ir ką nors pamatyti – ne tik pravažiuoti šalį.“
Apie tai, kokie mitai apie keliavimą autostopu yra visiškas pramanas, pašnekovė sakė: „Nereikėtų galvoti, kad visi, kurie sustoja pavežti autostopu keliaujančių žmonių, yra serijiniai žudikai ar turintys negerų tikslų žmonės. Pakeliavę autostopu žmonės kur kas drąsiau patys ima pakeleivius, nes supranta, kad kažkada juos pavežė, tad patys dabar gali padėti keliautojui.“
Austotopo populiarumas Lietuvoje mažėja, pasaulyje – auga
Apie tai, ar keliavimas autostopu populiarus būdas pamatyti pasaulį ir patirti nuotykių, Vilniaus autostopo klubo įkūrėjas Vladas Sapranavičius sakė: „Žiūrint su kuo lyginsime. Su Lietuva prieš 10 metų? Tada populiarumas kelis kartus sumažėjęs. Su Vakarų Europą, JAV? Tada labai populiarus.
Bet kokiu atveju, Lietuvoje autostopas visada buvo ženkliai populiaresnis nei daugumoje kitų pasaulio valstybių nuo pat autostopo sąjūdžio pradžios XX a. septintame dešimtmetyje.“
Kalbėdamas apie tokio keliavimo būdo privalumus ir trūkumus, pašnekovas sakė: „Didžiausi privalumai – vidinis augimas, pažinimas, socialinių įgūdžių lavinimas, lankstumas, kaina. Trūkumai – reikia turėti įgūdžių norint laiku pasiekti kelionės tikslą, reikia turėti drąsos ir vidinio ryžto, mažiau komforto.
Svarbiausia – rami sąžinė
Kalbėdamas apie saugumo priemones, kurių reiktų imtis keliaujant autostopu, V. Sapranavičius buvo lakoniškas: „Svarbiausia – neprisidirbti iki kelionės ir kelionės metu, tada ir keliausis saugiai, kai sąžinė rami.“
Pakalbintas apie tai, kokių klaidų dažniausiai daro pradedantieji keliautojai autostopu, pašnekovas išvardijo visą sąrašą: nemokėjimas pasirinkti maršruto, tinkamai apsirengti ir tinkamai pasiruošti inventoriaus. „Dažnai pradedantieji keliautojai nemoka pasirinkti balsavimo pozicijos, nemoka susirasti nakvynės ir bendrauti su vairuotojais. Nemoka balsuoti kelyje ir net nežino kokį maistą imti į kelionę,“ – kalbėjo Vladas Šapranavičius.
Autostopo vadovėliai
Apie tai, ar reikia siūlyti pinigų pakeleivingų automobilių vairuotojams, pašnekovas turi labai griežtą nuomonę: „Autostopas – tai keliavimas pakeleivingomis transporto priemonėmis nemokant už tai pinigų. Jei pinigai yra mokami, tuomet jau tai nebe autostopas.
Paklaustas, ar esama kokių nors „nerašytų taisyklių“, kurias turėtų žinoti pradedantis
keliautojas autostopu, vyriškis nustebo: „Kodėl nerašytų? Daugybė knygų prirašyta apie tai, kaip reikia keliauti autostopu. Populiariausias visų laikų vadovėlis – A. Krotovo „Praktika volnyh puteshestvii“.
Ką reikia pasiimti keliaujant autostopu?
Patyrę keliautojai autostopu sako, kad kiekvienas autostopininkas daiktų sąrašą turi sudaryti pats ir rimtai pagalvoti, kokių daiktų būtent jam kelionėje gali prireikti, bet pateikiame preliminarų sąrašą dalykų, kuriuos rekomenduoja pasiimti patyrę keliautojai:
Vizitinės kortelės, adresų ir telefonų knygelė – ji pravers ne tik tuomet, kai vidurnaktį atvykę į kokią nors vietovę pirmąjį kartą turėsite surasti nakvynę žadėjusį bičiulį, bet ir tada, kai prireikia skubios konsulinės ar kitokios pagalbos iš Lietuvos. Patyrę keliautojai pataria su savimi turėti ir vizitinių kortelių, kur būtų jūsų kontaktai, kartais jų gali prireikti itin netikėtose situacijose.
Atsarginis drabužių komplektas – viena iš keliavimo autostopu taisyklių sako, kad keliautojo drabužiai turi būti ryškūs, bet tai tik viena priežastis, kodėl galima derinti geltonus marškinėlius prie žalių kelnių. Keliaujantys autostopu negali tiksliai suplanuoti savo kelionės laiko ir sąlygų, tad po liūties sausi marškinėliai tikrai pravers. Taip pat keliaujant autostopu reiktų pasirūpinti ir apsiaustu nuo lietaus.
Atšvaitai – kiekvienas autostopininkas privalo rūpintis savo saugumu, tad atšvaitus reiktų prisegti ne tik prie kuprinės, bet ir prie drabužių.
Žemėlapis, rašiklis ir popieriaus lapai – patyrę keliautojai žino, kad stovint šalikelėje su plakatu, kuriame nurodyta jūsų keliavimo kryptis, daug paprasčiau pavyks susistabdyti ta kryptimi vykstantį ir keliautojo kompanijos pageidaujantį vairuotoją. Žemėlapio reikalingumo tikriausiai nesuabejos nė didžiausi keliavimo „kur akys mato“ fanatikai.
Palapinė, kilimėlis ir miegmaišis – neretai keliaujantys autostopu miega tokiose vietose, kur apie penkių žvaigždučių viešbučio komfortą galima tik pasvajoti, bet juk ieškantiems nuotykių ir nekeliantiems didelių reikalavimų kelionės patogumui visai nesvarbu, kur pailsėti kelionės metu – dažnai jų prieglobsčiu tampa paplūdimiai, parkai ar tiesiog vaizdingos vietovės gamtoje. Tiesa, patyrę keliautojai rekomenduoja, kad visas šis inventorius – palapinė, kilimėlis ir miegmaišis būtų kompaktiškai tvirtinami prie kuprinės. Būtina atkreipti dėmesį į daiktų svorį – autostopininko palapinė neturėtų sverti daugiau kaip 1,5 kilogramo.
Dokumentai ir pinigai – keliaujantys autostopu turėtų turėti ne tik asmens dokumentus, bet ir pasirūpinti atsarginėmis jų kopijomis. Paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento gali paprašyti muitinės ar kitas pareigūnas, o tokie dokumentai, kaip studento pažymėjimas, gali padėti gauti įvairių nuolaidų. Nors autostopininkai juokauja, kad pinigai nėra pats svarbiausias dalykas keliaujant ir tai puikiai galima daryti be jų, vykstant į kelionę šiek tiek pinigų reikėtų turėti, juk niedada negali žinoti, kas gali nutikti.
Higienos reikmenys – autostopininko kuprinėje taip pat turėtų atsirasti vietos dantų šepetėliui, pastai, muilui, rankšluosčiui, šukoms ir dar keletui kasdien reikalingų dalykų. Taip pat būtina nepamiršti įsidėti puodelio, kuris atliks ir dubenėlio bei lėkštės funkcijas. Taip pat būtinas peilis, šaukštas ir šakutė. Kelionėse taip labai praverčia žiebtuvėlis, žibintuvėlis ir, žinoma, fotoaparatas.
