Šylant orams ir vis stipriau jaučiant atostogų nuotaikas, imame dairytis, kur galėtume pakeliauti, ką įdomaus pamatyti. Dažnai dairomės į svečias šalis, jų egzotiškas vietas, žavimės kelionių agentūrų siūlomais maršrutais, tačiau neretai pamirštame, kad unikalių lankytinų vietų galime rasti ir savo gimtajame krašte. Tad ar ne laikas būtų prisiminti gražiausias savo krašto vietas? Tam tikrai nereikės ilgo naršymo interneto platybėse, nes jau sudarytą maršrutą rasime leidyklos „Terra Publica“ išleistame kelionių žinyne „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“. Šioje V. Kandroto sudarytoje knygoje surinkta 70 maršrutų po visą Lietuvą, įdomiausias jos vietas, aprašyti net 1100 lankytinų objektų. Tad kartu pakeliaukime šioje knygoje siūlomu maršrutu.
Palemono kalnas Seredžiuje
Pirmoji mūsų stotelė – tai Nemuno ir Dubysos santakoje įsikūręs Seredžiaus miestelis. Čia, Nemuno pakrantės šlaite, stūkso piliakalnis vadinamas Palemono kalnu. Romantinė legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų pasakoja, kad Romos imperatoriaus Nerono persekiojamas kunigaikštis Palemonas su šeima mūsų kraštą pasiekė plaukdamas Baltijos jūra. Vėliau Nemunu pasiekęs dabartinio Seredžiaus vietovę kunigaikštis čia pasistatęs pilį ir likęs gyventi, o jo sūnūs iškeliavę toliau. Manoma, kad čia (1293–1363 m.) stovėjusi Pieštvės pilis, kurią nuolat puldinėjo kitoje Nemuno pusėje įsikūrę kryžiuočiai.
Belvederio dvaras
Išvažiavę iš Seredžiaus ir įsukę į 141 kelią (Kaunas–Jurbarkas) už maždaug 1 km, pasieksime Belvederį. Užvažiuokime automobiliu į kalną ir išvysime buvusius įspūdingus dvaro rūmus. Belvederio dvaras – kultūros paveldo objektas, stovintis Nemuno pakrantės šlaite, nuo kurio atsiveria įspūdingas Nemuno upės kraštovaizdis. Šių puošnių rūmų architektas, manoma, buvo italas Pjetras de Rosis. Itališkojo renesanso stiliaus rūmai statyti pagal italų vilų pavyzdį, buvo gausiai dekoruoti, išraižyti, langus ir duris puošė įvairi ornamentika. Rūmų vidus buvo puoštas mozaikomis, lipdyba, skulptūromis, o marmuro židinių ir koklių fragmentų yra išlikę iki šių dienų. Šalia dvaro buvo įrengta koplyčia-mauzoliejus ir 7 ha parkas.
Veliuonos dvaro sodyba
Toliau 141 keliu traukime į Veliuoną ir aplankykime Veliuonos dvaro rūmus ir parką (Muziejaus g. 2). Medinius klasicistinius šio dvaro rūmus 1818–1820 m. pastatydino grafai Zaleskiai. Tai vienas iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, išlaikęs architektūros autentiškumą ir medines klasicizmo stiliaus dekoro formas. Dabar dvaro rūmuose veikia Veliuonos krašto istorijos muziejus, supažindinantis su archeologiniais radiniais. Šalia rūmų puikuojasi ir vertingas dvaro parkas, kuriame veši reti Lietuvoje medžiai: gelsvažiedžiai tulpmedžiai, raudonlapiai ąžuolai, Veimuto pušys ir kt.
Veliuonos archeologinių piliakalnių kompleksas
Didelė Veliuonos miestelio vertybė – piliakalnių kompleksas, stūksantis prie pat pagrindinės Gedimino gatvės. Į piliakalnių viršų veda mediniai laiptai. Veliuonos piliakalniai – tai archeologinis-istorinis kompleksas, menantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kovas su kryžiuočiais. Šį kompleksą sudaro du piliakalniai – Pilies (Ramybės) kalnas ir Gedimino kapo kalnas. Ant Pilies kalno stovėjusi Veliuonos (Junigedos) pilis, seniausia žinoma pilies statybos data – 1291 m. Pilis dažnai buvo puldinėjama kryžiuočių (XIII pab. – XIV a. pr. – daugiau nei 15 kartų).
Raudonės pilis
Toliau mums pažįstamu 141 keliu važiuokime į už maždaug 11 km esančią Raudonę, garsėjančią raudonų plytų pilimi. Tai visas pilies ansamblis, kurį XVI a. pastatydino Prūsijos pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Dabar pilyje įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla. Mūrinis pilies kompleksas yra išlaikęs senąją „U“ formą, eklektišką architektūros stilių ir penkis bokštus, kurių įspūdingiausias – cilindrinis, 33,5 m aukščio bokštas. Raiškumo pilies pastatams suteikia ir raudonų plytų mūras, dantyti karnizai, dekoras, senosios šaudymo angos. Šalia pilies puikuojasi ir parkas, kuriame galima išvysti devynių kamienų liepą bei senovinį malūną, pastatytą 1923 m., kuris dėl modernių tam metui įrenginių garsėjo visame krašte: susimalti miltų į jį suvažiuodavo žmonės iš tolimesnių kaimelių.
Raudonėnų piliakalnis
Pasigėrėję pilimi ir atsigavę parko medžių pavėsyje 141 keliu judėkime prie Raudonėnų piliakalnio, kuris čia pat, už maždaug 1 km. Jį pasieksime dar neprivažiavę Raudonėnų kelio, iš 141 kelio sukdami dešinėn į lauko kelią. Piliakalnio šlaitai yra statūs, apie 18 m aukščio, dalis kalno yra nuplauta upelio, ant jo auga lapuočiai medžiai. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a. Šalia kalno rasta ir senosios gyvenvietės pėdsakų. Nuo piliakalnio pasižvalgykime po Nemuno slėnio panoramą, čia pat tyvuliuojantį tvenkinį, netoliese įsikūrusią Raudonę.
Kartupėnų piliakalnis
Ne mažiau įdomus ir Kartupėnų piliakalnis, nutolęs apie 5 km, stovi prie pat 141 kelio, dešinėje pusėje, dar nepervažiavus Kartupių upelio. Šis piliakalnis garsėja čia XIII a. pastatyta lietuvių pilimi – kovų su kryžiuočiais liudininke. Ši pilis laikoma pirmąja tvirtove Lietuvoje, kurią puolė Kryžiuočių ordinas.
Panemunės pilis
Keliaudami toliau, už maždaug 1 km, Pilies I kaime pamatysime išdidžiai stūksančią Panemunės pilį – tai jau 400 metų skaičiuojanti buvusi Eperješų giminės rezidencija. Pilies kompleksą pasieksime iš 141 kelio sukdami dešinėn, į Parko gatvę. Įspūdingos pilies pastatas iškilo 1604–1610 m. Tai renesanso ir gotikos stilių derinys, kurį, spėjama, kūrė Petras Nonhartas. Klasicizmo bruožų pilis įgavo XVIII a., kai ją valdė Gelgaudų šeima. Šalia pilies žaliuoja XVII a. įkurtas parkas, kurį anksčiau sudarė gėlynai, kaskadiniai tvenkiniai, stovėjo vandens malūnai. Šiuo metu išlikęs tik parkas ir kaskadiniai tvenkiniai. Nors pilis yra rekonstruojama, ji lankoma, galima pasivaikščioti pilies kiemeliais ar nuo pilies bokšto pasigrožėti atsiveriančiomis Nemuno slėnio platybėmis.
Šilinės smuklė
Pro Panemunės pilį judėkime Vytėnų g. pirmyn ir ieškokime 146 kelio, vedančio Raseinių link. Šilinės smuklė stovi 141 ir 146 kelių sankryžoje, todėl niekur į šalį važiuoti nereikia. Iki 1918 m. ši smuklė kviesdavo pro šalį keliaujančiuosius pailsėti, pavalgyti, pasirūpinti savo arkliais. Vėliau ši užeiga buvo paversta gyvenamuoju namu, ligonine, todėl prarado pagrindinę savo paskirtį. Liaudies architektūros stiliaus pastate dabar įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija, įrengtos gamtos ir etnografijos ekspozicijos, galima susipažinti su žvejybos tradicijomis Nemuno upės pakrantėse.
