Ar tikite Kalėdų seneliu?Kelionių tinklalapio Makalius.lt skaitytoja Alma atsiuntė trumpą pasakojimą apie tai, kaip lankėsi tikro Kalėdų senelio trobelėje, tiesa, neišdavė, ko paprašė dovanų. Kaip Almai sekėsi pas Kalėdų senelį, skaitykite žemiau.
Kalėdų senelio lankymas buvo tik vienas iš kelionės tikslų, tad labai daug laiko tam neskyrėm. Iš Helsinkio į suomiškąją Laplandiją keliavome traukiniu, labai patogus dalykas – automobilių vagonas, tad be vargo pasiėmėme ir savo transporto priemonę. Naktį miegojome „kajutėje“. Po vienos puikiai išmiegotos nakties – Šiaurė ir jau labai labai netoli senelis, dėl kurio čia vykome.
Iki Kalėdų senelio, kuris gyvena visai netoli nuo Rovaniemio miestelio, dar teko pavažiuoti automobiliu. Beje, kelias tiesiog užburiantis (manau, kad žiemą turėtų būti išvis nepakartojama) – miškai miškeliai, iš kurių nesidrovėdami ant kelio ateina elniai, kartais jie tiesiog tykiai sėlindavo pakelėse, kartais išeidavo pasirodyti visu gražumu. Jausmas toks, tarsi pas Kalėdų senelį tave lydėtų jo ištikimi pagalbinikai.
Atvykus pirmiausia sužavėjo jausmas, kurį patyrėme įžengę į Poliarinį ratą, kuris simboliškai (ant žemės) pažymėtas Kalėdų senelio kaimelyje. Juk buvo vasara, šilta, stovėjome ten su trumpomis rankovėmis, o širdis plakė iš nekantrumo, aplankė labai kalėdiška nuotaika.
Nevalingai apima vaikiškas džiaugsmas dėl elnių, dėl to, kad vasarą nepamatysi blizgučiais nusagstytos aplinkos, milijono žmonių prie Kalėdų senelio namelio, todėl nejučia pagalvoji, jog Kalėdos tikrai gali būti nekomercinė šventė.
Į senelio namą galima užeiti nemokamai, kainuoja tik nuotrauka su juo (keliolika eurų). Kadangi tikime nematerialiais stebuklais, nesifotografavom, pasilikom tuos eurus ledams.
Prie Kalėdų senelio sosto patenkame ne iškart. Vos priėjus prie namelio, pasitinka į elfą panašus veikėjas, kuris visus smalsuoliius palydi labirintu iki senelio. Beeidami pamatėme visą dovanų „gaminimo“ virtuvę – daug senelio padėjėjų, įvairiausių pasakiškų dekoracijų, nykštukų, elnių, elfų…
Ir štai jis – tikras, netikėti neįmanoma, Kalėdų senelis su barzda, savo išeiginiu kostiumu ir visais reikalingais atributais. Ilgai nebendravome, bet norą sugalvoti suspėjau, tiksliau jį vežiausi dar iš Lietuvos.
Kalėdų senelio lankymas – labai įdomi patirtis, tikiu, kad ne tik vaikams, juk visi kažkada nuoširdžiai tikėjome, kad jis tikrų tikriausias.
Neslėpsiu, norą pašnibždėjau, vežiausi jį iš labai toli, todėl nekantriai laukiu Kalėdų ir kažkur giliai širdyje tikiu, kad jis būtinai išsipildys.
