Paskelbti sveikatingumo metai gali taip ir likti tik gražių žodžių skambesys.
Vis greičiau įsibėgėjantys 2013-ieji ne šiaip kokie metai – Seimas juos paskelbė sveikatingumo metais. Iš pačių aukščiausių tribūnų prabilta apie tai, kad visi galime būti sveikesni ir gyventi ilgiau. Tereikia sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir atsisakyti žalingų įpročių. Oficialiuose pranešimuose, televizijos laidose, spaudoje nuo pat pirmųjų šių metų dienų primenama, kad sveikatos formulė paprasta: pusę žmogaus sveikatos lemia pasirinkta gyvensena. Dar dvidešimt procentų sveikatos priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename, tiek pat reikšmės turi paveldimumas, o medikų galioje telieka vos dešimt procentų. Ne tik žinios Šiemet 28 metų sukaktį minėsiančio sveikuolių klubo „Atgaiva“ įkūrėjas ir vadovas Kazimieras Ilginis visas šias garsiai skelbiamas tiesas žino jau seniai ir pagal jas gyvena. Jis įsitikinęs, kad tą patį žino ir kiti, bet vien žinojimas dar nieko nereiškia. Medžiagos apie sveikatingumą, įvairiausių patarimų dabar yra daugiau negu užtektinai.
„Gali būti, kad ir sveikatingumo metų paskelbimas daugeliui liks tik gražūs žodžiai. Pažiūrės televizijos laidą, paskaitys, bet patys nieko nedarys“, – svarsto Panevėžyje žinomas sveikuolis.
Jo manymu, nei Seimo, nei jokie kiti sprendimai neturės reikšmės tol, kol žmogus pats nesupras ir nepradės veikti – keisti gyvenimo būdo, atsikratyti žalingų įpročių, sveikai maitintis. Nepasukusiesiems sveikatos keliu sveikatingumo metai taip ir liks tik deklaravimas.
Žinoma, gerai, kai pasiūlomos programos, renginiai, negailima patarimų, pamokymų. „Yra žmonių, kurie patys savarankiškai nemoka laikytis paprastų taisyklių, o kitiems nereikia jokios draugijos“, – kalba K. Ilginis ir prisipažįsta, jog pats yra iš tų, kuriems sveikai gyventi nebūtina draugija.
„Mano draugas dvidešimt du kartus buvo Dainiaus Kepenio sveikatos mokykloje ir tik kartu su kitais laikėsi taisyklių, valė organizmą, sportavo, stiprėjo. Aš toje mokykloje nebuvau nė karto, viską galiu atlikti savarankiškai“, – šypsosi sveikos gyvensenos entuziastas. Kelias nelengvas Žingsniai, ypač pirmieji, sveikatos keliu nėra lengvi. Reikia nuolat save stebėti, daug ko atsisakyti, riboti, bet užtat rezultatas atstoja visus rūpesčius. Pakeitęs gyvenimo būdą žmogus tampa visai kitoks – stipresnis, sveikesnis, žvalesnis.
„Žinoma, vargiai gali būti taip, kad per vieną naktį pasikeistų. Reikia pradėti pirmus žingsnius nors po truputį, pavyzdžiui, galbūt pradėti nuo svorio metimo, žalingų įpročių atsisakymo, gal kiekvieną rytą pradėti daryti mankštą. Pažink save – pirmiausia tokią užduotį sau reikėtų iškelti“, – teigia pašnekovas.
K. Ilginis sako, kad svarbu ne tik taisyklinga mityba ir fizinis aktyvumas. Norint būti sveikam, ne mažiau svarbu rūpintis ir dvasios stiprybe. „Kaip gali būti sveikas piktas, pavydus žmogus? Kitam bloga palinkėjęs ar padaręs – kaip senos mišrainės užsivalgęs: kaipmat išsiderins visa organizmo veikla“, – primena sveikuolis. Didžiausias turtas Visuomenės sveikatos departamentas praneša, kad 2013-uosius nuspręsta paskelbti sveikatingumo metais, siekiant dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad sveikata – didžiausias turtas, ir paskatinti žmones labiau ja rūpintis.
Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, tuberkulioze šalyje yra didelis. Gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro daugiau nei pusę, o nuo vėžinių – apie 20 procentų visų mirties atvejų. Specialistai teigia, kad pagrindinės sveikatos problemos susijusios su nesveika gyvensena.
Tyrimai parodė, jog beveik pusė šalies gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Mityba daugiausia išlikusi tradicinė – vartojama daug riebalų, cukraus, druskos. Gausiai valgomi šie produktai labai kenkia sveikatai.
„Stebiuosi, kodėl žmonės tiek daug valgo kiaulienos, nesistengia mažinti riebalų. Per Kalėdų, Naujųjų metų šventes daugelis turėjo pajusti, kaip pakeitė savijautą, pablogino sveikatą persivalgymas, ilgas buvimas namuose“, – sako K. Ilginis.
Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojų fizinis aktyvumas labai mažas. Net 75 procentai žmonių laisvalaikiu nesimankština ir nesportuoja. Sėdėdami žmonės kasdien vidutiniškai praleidžia apie 5 valandas. Kelia nerimą tai, kad 15–25 metų jaunimas sėdėjimui skiria beveik valandą daugiau nei vyresni žmonės. Reguliarus fizinis aktyvumas galėtų daugeliui padėti išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, nutukimo, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos.
Sveikatai kenkia ir įvairūs žalingi įpročiai – alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ