Ramunių rojus – taip pavadinusi savo užfiksuotus įspūdingus vaizdus paviešino Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo gyventoja Aušra Kuusienė.
Užfiksuoti kadrai žaibišku greičiu ėmė sklisti ne tik po Kėdainių rajoną, bet ir po visą Lietuvą.
Grožis akims
„Rinkos aikštės“ pakalbinta vainotiškietė teigė, kad šie vaizdai yra grožis akims. Moteris dažnai fotografuoja įvairius gamtos vaizdus.
„Užsisėjo ramunės ir tiek. Žydi, traukia jos praeivių akį. Praeitą pavasarį jų dar nebuvo tiek daug, augo tik pavienės, o šiemet baltuoja tiesiog plotai.
Žmonės klausinėja manęs, kur rasti šį grožį, kur pamatyti. Labai smagu, kad ir šių ramunių dėka Akademija Lietuvoje tapo labiau žinoma“, – šypsojosi A. Kuusienė.
Didelis dėmesys
Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius pripažino, kad gamta pati padovanojo Akademijai tokią dovaną, kuri atrodo išties labai įspūdingai
„Ir mano žiniomis tos ramunės pačios užsisėjo. Gražus laukas, žmonės grožisi. Seniūnijoje mes taip pat didelį dėmesį skiriame gėlėms, grožiui.
Gėlėmis papuošti Dotnuvos ir Akademijos miesteliai, tvarkomos viešosios erdvės. Kiek galime, tiek plušame, kad Dotnuvos seniūnijoje gyventi būtų gražiau“, – dėstė vietos seniūnas.
Labai paplitusi
Gamtininkų teigimu, ramunė – vienas labiausiai paplitusių ir liaudies mėgstamų augalų. Ji apdainuota dainose, minima pasakose.
Kuo gi nusipelnė tokio populiarumo šis vienmetis neaukštas žolinis augalas?
Ramunės stiebas ilgas, plikas ir šakotas, lapai plunksniškai suskaldyti, siūliški. Graižai išgaubti, su tuščiu žiedsosčiu viduje.
Ramunė auga visoje Europoje. Ypač intensyviai ramunė plito per pastarąjį šimtmetį, kai ją pradėjo auginti gydymui.
Teksto autorius: Dimitrijus Kuprijanovas
