Daugelis jų skirtingų veislių, kurias visas garbaus amžiaus moteriškė išvardija be jokių vargų. Ypatingą meilę gėlėms senjorė teigė atradusi prieš keletą metų. Nuo to laiko kasmet jurginų sodas vis plečiasi.
Daugėja kasmet
„Jurginus sodinti savo sode pradėjau prieš penkerius metus. Nuo to laiko kasmet mano kieme jų tik daugėja. Šiemet naujų rūšių pasodinau apie tris šimtus.
Pilnas sodas šiemet, jau vietos nebėra. Bet man gražu. Gėlės įvairių spalvų, įvairių formų, tai yra džiaugsmas mano akims ir mano sielai
Darbo daug
Senjorė atskleidžia, kad jurginus prižiūrėti nėra lengva. Žiemai juos reikia iškasti ir laikyti tam skirtoje patalpoje, o pavasarį vėl pasodinti lauke. Guvi senjorė visus darbus atlieka savo rankomis.
„Šiemet sezoną baigsiu tik lapkričio mėnesį. Kol iškasiu, kol sunešiu, žiūrėk, jau ir lapkričio galas.
Pirma juos iškasu ir apdžiovinu šiltnamyje ir klojime. Žiemą juos laikau sandėliuke, nes jiems reikia šilumos bent penkių laipsnių, kad puikiai peržiemotų.
Tiesa, sandėliuką irgi reikia pakūrenti, kad išlaikyčiau temperatūrą, kad nesušaltų mano jurginai. Jurginų kotus išvežu į Zabieliškio sąvartyną, kitas dalis sukompostuoju ir užariu“, – visą auginimo procesą papasakojo ponia Laimutė.
Žino pavadinimus
72-ejų metų senjorė puikai žino visus jurginų veislių pavadinimus. Moteris parsisiunčia gumbelius, padedant marčiai iš Olandijos, taip pat perka ir iš Lietuvos augintojų.
„Man labiausiai patinka jurginai. Jie tiesiog mane užkėtė. Ir nuo 2015 metų kasmet mano kieme jų daugėjo šimtais, kol visas kiemas buvo užsodintas vien jurginais.
Kokie nuostabūs jų žiedai, grožiuosi kiekvieną dieną. Štai ‚Ono Royal‘, ‚Cafe Rose‘ ‚Labirint‘, ‚Santa Claus‘, ‚Black Jack‘, ‚Mona Liza‘ ir daugybė kitų jurginų. Džiaugsmas akims ir sielai“, – atsidūsta gėles apžiūrėdama moteris.
Džiaugiasi nuo pavasario iki rudens
Ponią Laimutę jurginų žydėjimas džiugina nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Paskutiniai žiedai nuo jurginų nukris pakąsti šalnų.
„Žydėti pradeda ankstyvą pavasarį ir žydi iki vėlumos. Vieni žydi anksčiau, kiti vėliau. Turiu kompiuterį, turiu internetą, tai domiuosi, skaitau. Man patinka. Kasdien apie jurginus sužinau ką nors naujo. Gyveni žmogus ir mokaisi, skaitai ir sužinai, pritaikai įgytas žinias“, – dėsto moteris.
Daržovių – su saiku
Senjorės sklype yra vietos ir daržovėms. Tiesa, jų dviejų asmenų šeimai reikia labai nedaug. Su vyru Jonu gyvenanti ponia Laimutė sako, kad vietos jų sklypelyje pakanka viskam.
„Daržoves auginu, tačiau labai nedaug. Turime ir savo bulvių, ir savo morkų, ir burokėlių. Daržui vietos irgi skiriu, tik labai nedaug. Turiu ir šiltnamiuką, viskam vietos pakanka“, – sako ponias Laimutė.
Džiaugtis gyvenimu
Moteris su meile pasakoja apie jurginų auginimą ir prasitaria, jog jie suteikia jos gyvenimui džiaugsmo. O džiaugtis gyvenimu išmokė dukra.
„Man dukra patarė džiaugtis gyvenimu ir daryti tai, kas man teikia malonumą. Tai man patinka auginti jurginus, aš juos ir auginu. Džiaugiuosi. Mano metai jau tokie, kai reikia džiaugtis, kas belieka“, – šypsosi jurginų augintoja.
Žiemą kita veikla
Ponia Laimutė nestokoja veiklos ir žiemą. Ji sėdi prie kompiuterio, skaito, domisi gėlėmis ir mezga.
„Aš visų galų meistras, tik nieko žmoniškai nemoku. Nebuvo tokio daikto ar rašto, kurio nemėginčiau numegzti. Žiemą mezgu. Ilsėtis nėra kada, užsiėmimų yra“, – juokiasi moteris.
Tvirta santuoka
Laimutei visuomet pritaria ir neprieštarauja jos vyras Jonas. Jonas ir Laimutė Žukauskai kartu jau gyvena daugiau nei keturias dešimtis metų.
Pora nesipyksta, o papildo vienas kitą ir gyvena darnoje ir taikoje.
„Ko čia pyktis, jei reikia gyventi kartu. Jonas pritaria mano užsiėmimams, jam jie netrukdo. Tvarkomės savo kiemą, prižiūrime ūkelį, višteles.
Gyvename ramiai, darnoje. Ko daugiau mums reikia, visko, ko reikia, juk turime“, – sako ponia Laimutė.
Krašto šviesuliai
Tiskūnų bendruomenės pirmininkė Vida Vansevičienė giria Laimutės pomėgį ir vadina ją tikru Tiskūnų krašto šviesuliu.
„Tai yra tikras hobis. Moteris myli jurginus. Pravažiuojantys visi atsisuka, pažiūri, pasigroži. Smagu, kad kaime yra tokių žmonių kaip Laimutė ir Jonas. Jie puoselėja savo sodybą, gyvena ramiai ir tvarkingai. Pavyzdinė šeima. Mes juos palaikome ir jais didžiuojamės“, – kalbėjo bendruomenės vadovė V. Vansevičienė.
