Susisiekus su vaiko teisų apsaugos tarnyba, jos atstovas Arūnas Malinovskis patvirtino, kad tarnyba reagavo į pranešimą, apie tai, kad vaikui ir šeima galimai reikalinga pagalba. Jis nurodė, kad preliminariais duomenimis iki šiol šeima tarnybai nebuvo žinoma, jokie pažeidimai neužfiksuoti.
Pablogėjimai būna sunkūs
Pati Lina tikina, kad ji rūpinasi savo dvejų metukų dukra ir kaltinimai dėl vaiko nepriežiūros yra nepagrįsti. Moteris sako, kad dėl stiprios alerginės reakcijos yra kalti skiepai. Po pirmųjų skiepų, kai mergaitė buvo naujagimė, 2 ir 4 mėnesių, viskas buvo gerai, tačiau paskutinysis skiepas neva turėjo neigiamų pasekmių:
„Mergaitė buvo paskiepyta, kai jai buvo 7-8 mėnesiai, mūsų skiepai šiek tiek vėlavo, tad čia buvo skiepas, kurį vaikai gauna 6 mėnesių. Praėjus kelioms valandoms, aplink dūrio vietas atsirado bėrimai, o per savaitę paplito po kūną“, – pasakoja Lina.
Ji tikina, kad pirmuosius 3-4 mėnesius situaciją pavyko suvaldyti drėkinant odą kremais, tačiau vėliau padėtis tik blogėjo. Jau kiek daugiau nei pusantrų metų Linos dukrą vis ištinka stiprūs pablogėjimai, kurių metu mergaitė nežino, kur dėtis iš skausmo:
„Ji verkia, draskosi, nusiplėšia drabužius žemyn, jei apvynioju pavojaus vietas bintu, tai nuplėšia ir jį. Tie pablogėjimai nėra dažni, tačiau jie sunkūs“.
Moteris pasakoja, kad paskutinio pablogėjimo, kuris buvo prieš kelias dienas, metu mergaitė suvalgė vieną saldainį. Organizmas iškart reaguoja į netinkamą maistą, tačiau didžiausia bėda čia ta, kad testai neparodo, kuriems produktams mergaitė yra alergiška.
„Tie pablogėjimai konkrečiai susiję su maistu. Nuo vištienos išberia per kelias minutes, pomidoro – vien paragavus per kelias sekundes aplink burną atsiranda raudoni plėmai. Obuoliai, kiaušiniai, žuvis – daug produktų.
Alergijos testai rodo, kad yra kiaušinio alergija, tačiau visa kita yra kryžminės reakcijos, kurių, pasak gydytojos, testas neparodys. Tai susidėliojom mitybą, bet vis išlenda naujas alergenas, kurio dar buvom neatradę“, – dalijasi moteris.
Tiksli diagnozė kol kas neaiški
Lina neslepia, kad varstė daugelio gydytojų kabinetų duris, tačiau kol kas oficialiai jokia diagnozė mažylei nėra nustatyta.
„Lankėmės pas gydytojus, alergologus, dermatologus, homeopatus, privačiose laboratorijose. Patvirtinimo, kad tai skiepų pasekmė, sulaukėme iš keturių skirtingų gydytojų, bet, anot jų, jie diagnozės įrašyti negali. Be abejo, buvo ir kitokių atsakymų, kurie mums įrodinėjo, kad mes šamanai, šarlatanai, kad esu supermamytė“, – atskleidžia kaunietė.
Ji sako, kad pati yra visiškai tikra, jog šią alerginę reakciją sukėlė būtent skiepai:
„Aš neabejoju, mūsų istorija prasidėjo būtent po skiepo. Kaip gali būti sutapimas, kad kelios valandos po skiepo atsiranda alergija? Net skiepo anotaciniame lapelyje rašoma apie šalutinį poveikį – alergiją. Tiesiog labai linkiu laiku apsižvalgyti, kol nenukentėjot patys ar jūsų artimieji“.
Lina atskleidžia, kad po šio skiepo pradėjo daug domėtis, skaityti informacinius lapelius, knygas ir nusprendė, kad daugiau dukters neskiepys, tai buvo paskutinis jos skiepas. Dabar šeima mergaitę gydo natūraliais būdais:
„Kol kas gydomės natūraliai, homeopatija, organizmo valymas nuo toksinų, metalų, kurie lieka organizme po skiepų. Drėkinam odą 2-5 kartus per dieną“.
Gydytojai: alerginės ligos plinta ne dėl skiepų
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro profesorius konsultantas Vytautas Usonis sako, kad alerginės ligos sparčiai plinta, tačiau tai iš tiesų neturi nieko bendro su skiepais:
„Alerginių ligų ypač intensyvus plitimas prasidėjo gerokai vėliau, nei buvo pradėtos plataus masto skiepijimo programos. Mūsų aplinkoje yra labai daug veiksnių, turinčių realios įtakos alerginėms ligoms plisti, pavyzdžiui, aplinkos tarša, sintetiniai maisto priedai, antibiotikai, chemikalai buityje ir panašiai.
Deja, konkrečių alergenų, sukėlusių ligą konkrečiam asmeniui, paieška gali būti labai sudėtinga, o štai sutapimas su skiepijimo laiku labai lengvai matomas ir siejamas su liga, nors tai ir nėra alergijos priežastis“.
Profesorius sako, kad nieko nėra lengviau nei dėl bet kokios problemos apkaltinti skiepus, tačiau svarbiausia yra nustatyti tikrąją to priežastį:
„Skiepijama didžioji dauguma vaikų, taigi, kas beatsitiktų, tai gali atsitikti po skiepo. Tai sakau ne tik norėdamas apginti skiepus, tačiau ir dėl to, kad, suvertus kaltę skiepams, tikroji problemos priežastis liks neišaiškinta“.
Kad dėl alerginių reakcijų iškart būtų galima kaltinti skiepus, nesutinka ir VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė profesorė Odilija Rudzevičienė. Ji sako, kad, pavyzdžiui, atopinis dermatitas, pasireiškiantis uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais, labai dažnai ir prasideda tokiame amžiuje, kai vaikai yra skiepijami, todėl tai tikrai gali būti tiesiog sutapimas.
Profesorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad alergines reakcijas turinčius vaikus galima skiepyti, tai jų sveikatai nekenkia:
„Gydytoja dr. Agnė Jagelavičienė savo disertaciniu darbu įrodė, kad alergiškus vaikus saugu skiepyti ir skiepai neišprovokuoja alerginės ligos“.
V. Usonis pabrėžia, kad nutraukus skiepijimus nesant tam pagrindo, prie esamų sveikatos sutrikimų gali prisidėti ir užkrečiamųjų ligų rizika, kuri alergiškiems vaikams yra itin didelė.
