Nutikęs baisus įvykis visuomenėje paskatino kalbas apie pogimdyvinę depresiją. Kas tai per reiškinys ir kokie simptomai yra būtini atpažinti, sutiko pasidalinti psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
„Suprantama, kad neturime nei tyrimo duomenų, nei medicininės ekspertizės, tačiau tai, kas nutiko Kaune, yra labiau panašu į pogimdyvinę psichozę nei pogimdyvinę depresiją. Šie du susirgimai skiriasi, todėl verta išsiaiškinti, kokios tai yra ligos“, – sako psichologas Gediminas Navaitis.
Pogimdyvinė depresija
Anot psichoterapeuto, moterų tarpe pogimdyvinė depresija yra labiau paplitusi liga nei pogimdyvinė psichozė. Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatrų asociacijos duomenimis, net 70-80 proc. moterų po gimdymo patiria neigiamus jausmus, nuotaikos pokyčius.
„Klinikine depresija šios moterys serga apie 10-20 proc. Visgi, statistika nėra tiksli, kadangi toks procentalus intervalas yra ganėtinai didelis. Pogimdyvinės depresijos požymius patiria dauguma, tačiau ar tai tampa klinikine depresija – sunku pasakyti”, – svarsto G. Navaitis.
Džiaugsmo stygius, palaimos kūdikiu, šeima, artimųjų apsilankymų nepasitenkinimas – simptomai, kurie yra vieni pirmųjų depresijos požymių. Psichologas teigia, kad kuomet niekas nebedžiugina, dingsta ir humoro jausmas, juokas, sklindantis iš lūpų:
„Daugiau ar mažiau visi esame susidūrę su kūdikiais, juos kalbinę, kilnoję ant rankų, todėl nesunkiai galime prisiminti emocijas, kokias jie dažniausiai sukelia. Jų šypsena, juokas daugumai sukelia malonius jausmus, džiugesį, tačiau, kai šių jausmų nebelieka – galima galvoti apie depresiją.
Negana to, atsiranda baimė, nerimas. Iš pradžių šios emocijos kyla tarsi be priežasties, tačiau vėliau ji yra pritempiama, sugalvojama, kad neva kažkas gali nutikti baisaus. Pogimdyvinę depresiją lydi ir padidintas savikritikos jausmas.
Štai šie požymiai gali būti ženklas, kad verta pasikalbėti su klinikiniu psichologu, psichoterapeutu. Manęs dažnai klausia, ar verta kreiptis. Aš visuomet atsakau, kad taip, nes blogiausiu atveju prarasite tik valandą savo brangaus laiko, o kitu – laimėsite savo naudai labai daug.“
Be to, yra ir dar vienas labai svarbus požymis, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Didesnę riziką patirti pogimdyvinę depresiją turi tos moterys, kurios anksčiau sirgo / serga depresija. Įprastai ši liga yra diagnozuojama 10-20 proc. moterų, tačiau moterims, turėjusioms anksčiau depresiją ji pasireiškia 30-35 proc.
„Taip pat yra ir kitas įdomus momentas, apie kurį dažniausiai visai nekalbame, kadangi amerikiečių statistika nėra tiksli, tačiau net 24-50 proc. vyrų taip pat patiria depresinius išgyvenimus sulaukus kūdikio“, – priduria pašnekovas.
Pasak G. Navaičio, pogimdyvinė depresija dažniausiai trunka apie 4-6 savaites ir praeina visai be gydymo arba su minimalia priežiūra, gydymu.
Pogimdyvinė psichozė ir kaip sau padėti?
Tačiau kitaip nei pogimdyvinė depresija, pogimdyvinė psichozė trunka žymiai ilgiau. Ji kankinti moteris gali nuo mėnesio iki vienerių metų.
„Dažniausiai psichozei yra būdinga didelė apatija, kartais užklumpančios haliucinacijos, matomi ar girdimi nebūti dalykai, savęs ar kūdikio žalojimas. Būtent todėl drįstu manyti, kad Kaune nutikęs atvejis buvo susijęs su šia liga“, – paaiškina psichoterapeutas.
Šiuo metu visuomenės psichinį nestabilumą, augančius psichologinių ligų atvejus, anot specialisto, didina tam tikri veiksniai: pandemija, karas, energetinė krizė, kainų kilimas ir daugybė kitų visuomeninių reiškinių. Negausius depresijos simptomus, šiuo metu pagal paskutinius atliktus tyrimus, apklausas turi net 18 procentų Lietuvos gyventojų arba kitaip, kas penktas lietuvis.
„Jeigu pažvelgsime į sergamumo statistiką Lietuvoje, nuotaikos sutrikimų ir depresijos atvejai maždaug per dešimtmetį išaugo nuo 3,7 tūkst. gyventojų iki 4,7 tūkst. gyventojų. Todėl turėtume būti ne tik atidesni sau, bet ir kitiems, ypatingai matant simptomus. Tokiais atvejais nereikia laukti, kadangi kaip matome, psichologinėmis ligomis serga beveik kas penktas.
Psichologine gerove būtina rūpintis taip pat, kaip rūpinamės savimi peršalę, ieškome sprendimų kaip pagerinti sveikatos būklę, savijautą. Taip reikėtų elgtis ir tada, kai matome, jog ne viskas puikiai klostosi su psichika. Geriau jau pasitikrinti anksčiau nei vėliau, kadangi kaip minėjau, prarasite tik valandą laiko, o laimėsite žymiai daugiau.
Be to, anksti pastebėjus problemą, pagalba pradžioje yra daug efektyvesnė nei pasiekus tam tikrą psichozės lygį“, – griežtai užtvirtina psichologas G. Navaitis.
Pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis artimiesiems, pastebėjus galimus pogimdyvinės depresijos ar psichozės požymius mamai, kuri neseniai susilaukė kūdikio, pašnekovas tikina, kad nereikia supaprastinti fakto, jog žmogus pats nesupranta, kas su juo vyksta:
„Žinoma, asmuo neturėtų pats sau nustatyti diagnozės, pasiskirti gydymo, tačiau jis juk jaučia, kas jam yra blogai. Taip jis gali pasirinkti du kelius. Vienas jų – viską neigti, stengtis neparodyti savo emocijų, savijautos, o tuomet tyliai užsidarius vienam kentėti, verkti. Kitas kelias – bandyti kuo atviriau kalbėti su artimaisiais, specialistais.
Visuomet galime kitam padėti pasiūlydami kreiptis į specialistą, pasisiūlę patys jam paskambinti, sutarti susitikimą, pokalbį ar paprasčiausiai pavėžėti ir palaukti.
Noriu pabrėžti, kad pirmiausiai už savo sveikatą yra atsakingas pats žmogus, todėl artimieji neturėtų kaip detektyvai gaudyti moters. Jos turi stengtis pačios kuo atviriau kalbėti apie savo būseną, išgyvenimus, tuomet ji bus suprasta, išklausyta ir jai bus galima padėti.“
Be to, psichoterapeutas Gediminas Navaitis priduria, kad įtariant sau pogimdyvinę depresiją galima internete rasti įvairiausių testų, kuriems atlikti prireiks vos penkių minučių.
„Šie testai parodys, ar turite pogimdyvinės depresijos požymių, ar ne. Taip pat atitinkamai bus pateiktas ir įvertinimas, būtina pasirodyti specialistui ar ne. Galbūt turėsite tik vieną požymį, tad tuo ir pasidžiaukite, kad galimai galėsite su tuo susitvarkyti nesunkiai ir pačios. Kol į situaciją žvelgsite su juoku, tol reikš, kad su jumis yra viskas gerai“, – sako G. Navaitis.
***
VšĮ Krizinio nėštumo centras
Darbo laikas: I-V nuo 9- 17
Kontaktai: Tel. 8 603 57912, el. pastas [email protected]
Nemokama pagalba teikiama gyvai, telefonu, internetu. Priklausomai nuo pagalbos poreikio, pagalbą teikia šie specialistai: psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ginekologai, dulos, žindymo specialistės.
Pagalba galima visoje Lietuvoje.
