Erkinio encefalito virusas buvo pražūtingas 71 m. amžiaus vyrui, Prienų rajono gyventojui. Asmuo galimai užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, erkės įsisiurbimo nepastebėjo. Gyventojas nuo erkinio encefalito pasiskiepijęs nebuvo, rašoma NVSC pranešime žiniasklaidai.
Daugiausia užsikrėtusiųjų – Kaune
Šiais metais Kauno apskrityje erkinis encefalitas nustatytas 59 asmenims, iš jų net 28 susirgo per liepos mėnesį. Erkinis encefalitas nustatytas 4 vaikams iki 18 m. amžiaus ir 54 suaugusiesiems. Jauniausias susirgęs minėta liga – 5 m. amžiaus, vyriausias – 84 m. 94 proc. susirgusiųjų buvo gydomi ligoninėje.
Didžioji dalis susirgusiųjų yra Kauno miesto gyventojai (44 proc.), Kauno r. (17 proc.), kiek mažiau (10-5 proc.) kitose Kauno apskrities teritorijose: Jonavos r., Prienų r., Kaišiadorių r., Kėdainių r. ir Raseinių r. Tik Birštono sav. erkinio encefalito atvejų šiais metais dar neregistruota.
Visais atvejais susirgusieji nuo erkinio encefalito pasiskiepiję nebuvo. 37 proc. ligonių erkiniu encefalitu užsikrėtė gyvenamojoje vietoje.
Naujienų portalas tv3.lt liepą skelbė, kad Lietuvoje mirė pirmasis žmogus nuo erkinio encefalito, tai patvirtino Panevėžio ligoninės atstovai.
Apsaugo skiepai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kad erkinis encefalitas skiepais valdoma liga ir tik pasiskiepijus galima jos išvengti. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus.
Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgauti imunitetą reikės mažiausiai trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus.
Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Dėl skiepų visuomet rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Lietuva yra erkinio encefalito endeminė teritorija, t. y. užsikrėtusių erkių yra visoje mūsų šalyje, todėl planuojant leisti laiką gamtoje derėtų nepamiršti tinkamos aprangos – ji turėtų būti šviesi, gerai priglundanti, dengianti kuo daugiau kūno (ilgos rankovės, ilgos kelnės). Grįžus iš miško ar parko labai svarbu kruopščiai save apžiūrėti.
Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikėtų ją nedelsiant ištraukti, suimant kuo arčiau odos ir pašalinant staigiu judesiu. Įsisiurbimo vietą dezinfekuoti. Tirti erkes dėl jų platinamų ligų nėra tikslinga, nes net ir nustačius ligų sukėlėją ne kiekvienas asmuo užsikrečia.
Po erkės įsisiurbimo rekomenduojama sveikatą stebėti apie vieną mėnesį, per kurį gali pasireikšti pirmieji erkių platinamų ligų požymiai (karščiavimas, galvos, sąnarių, raumenų skausmas, bendras organizmo silpnumas, paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje), juos pastebėjus būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Esant poreikiui dėl erkių platinamų ligų asmeniui tirtis rekomenduojama ne anksčiau kaip po 3-4 sav., tačiau tikslingiausia išlaukus inkubacinį laikotarpį yra investuoti į šių ligų prevenciją – skiepus nuo erkinio encefalito.
Šaltinis: Kas vyksta Kaune
