Reguliuojantis kraujo krešėjimą, o kartu ir svarbus kaulams bei jungiamajam audiniui, vitaminas K yra itin reikalingas mūsų organizmui.
Tiesa, pastaraisiais metais šio vitamino natūraliu būdu, t. y. kartu su maistu, įsisaviname vis rečiau. Dėl šios priežasties didėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių, o kartu ir kaulų ligomis.
Trūkumas pasireiškia dėl gyvenimo būdo
„Dažniausiai kalbėdami apie vitaminą K galvojame apie tinkamą kraujo krešėjimą, bet ši funkcija glaudžiai susijusi su K1 tipo vitaminu“, – teigia natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.
Svarbu pabrėžti, kad egzistuoja daugybė skirtingų K vitamino formų, tačiau vitaminas K dažniausiai skirstomas į šias dvi didžiausias grupes – vitaminą K1 ir K2.
Vieną iš jų įsisaviname kartu su žaliomis lapinėmis daržovėmis, o kitą – su fermentuotu maistu. Per parą suaugusiam žmogui reikia 0,3–0,6 mg vitamino K.
Šį kiekį pagamina žarnyno bakterijos.
„Vitamino K1 dažniausiai turi žalios daržovės, tokios kaip brokoliai, špinatai, petražolės, briuseliniai kopūstai. Atrodytų, kad jo gauname su kaupu, tačiau žmonės pamažu pradeda vartoti vis mažiau daržovių. Net ir vegetarai pastaruoju metu dažniau renkasi kruopas ir ankštinius produktus nei žalėsius“, – atkreipia dėmesį T. Šliažaitė.
Be to, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai dažnai valgomi pusfabrikačiai, konservuotas maistas, taip pat nepadeda vitaminui K kauptis mūsų organizme. Pikčiausi vitamino K priešai – apkartę riebalai, riebaluose kepti bei skrudinti maisto produktai.
„Negana to, K1 formos vitaminas yra labai sunkiai įsisavinamas – tik apie 10 proc. jo patenka į mūsų organizmą. Esant vitamino K1 trūkumui, ne tik lėčiau kreša kraujas, bet ir padidėja vidinio kraujavimo rizika“, – papildo pašnekovė.
Vitamino K1 trūkumas gali atsirasti ir dėl kepenų ligų pažeidimų, sutrikus riebalų įsisavinimui, žarnyno mikroflorai gausiai vartojant vaistus (ypač antibiotikus).
Padidėja ir infarkto bei insulto grėsmė
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog pastaraisiais metais vis daugiau sveikatos specialistų kalba apie riebaluose tirpaus vitamino K2 svarbą.
„Saugantis kraujagysles nuo užkalkėjimo, leidžiantis sumažinti širdies ligų riziką šis vitaminas taip pat svarbus ir kaulams. Kartu su kalciu ir vitaminu D vitaminas K2 užkerta kelią osteoporozės formavimuisi“, – teigia T. Šliažaitė.
Vitamino K2 yra gyvulinės kilmės produktuose, tokiuose kaip organų mėsa, kiaušiniai ar pieno produktai – sviestas ar sūris. Šio vitamino taip pat galima rasti fermentuotuose vegetariškuose patiekaluose, pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose.
„Būtent tokios formos (K2) vitaminas K yra geriau įsisavinamas. Šio vitamino jau ilgą laiką yra skiriama Japonijoje moterims po menopauzės, kai osteoporozės rizika gerokai išauga“, – komentuoja natūropatinės mitybos specialistė.
K2 vitamino trūkumas yra siejamas su padidėjusia rizika susirgti širdies ligomis bei suprastėjusia kaulų sveikata ir silpnais dantimis. Esant nepakankamam vitamino K2 kiekiui mūsų organizme, kalciui kaupiantis ant kraujagyslių sienelių (joms prarandant elastingumą), padidėja ir infarkto bei insulto grėsmė.
Svarbu pasirūpinti ir vitaminu D
Kaulams atsinaujinti būtinas vitaminas K drauge veikia kartu su vitaminu D, todėl svarbu užtikrinti optimalų šių vitaminų derinį mūsų organizme. Manoma, kad vitaminas K veikia tarsi klijai – neleidžia kalcio molekulėms pasišalinti iš kaulinio audinio. Tiesa, dėl geografinės padėties vitamino D, kurį gauname kartu su saule, Lietuvoje trūksta daugeliui žmonių.
„Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijoje atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad net 86 proc. besikreipiančiųjų trūko vitamino D“, – pastebi T. Šliažaitė.
Jos teigimu, pacientų, kuriems nustatomas vitamino D deficitas rodikliai būna gerokai žemesni už optimalią normą:
„Tai rodo, kad žmogui galėjo ilgą laiką trūkti vitamino D, o jis apie tai nežinojo.“ Esant vitamino D nepakankamumui dažniau pasikartoja peršalimai, puola virusai, lėčiau gija žaizdos, atsiranda nuotaikų svyravimai, vargina nuolatinis nuovargis, kaulų, nugaros ir raumenų skausmai.
Norint greičiau ir efektyviau atstatyti vitamino D trūkumą ir palaikyti jo balansą organizme, rekomenduojama rinktis skystą vitamino D3 formą.
Didesnę jo dozę (kartais gali prireikti net apie 25–50 mg) patartina lašinti po liežuviu ar į žandą, kad būtų geriau įsisavintas. Šio vitamino galima gauti ir natūraliu būdu – saulėje praleisti bent 15 minučių per dieną, atidengus kuo daugiau kūno, oda turi būti nepadengta kremu nuo saulės.
