Specialistų teigimu, vieno atsakymo, kaip išvengti ligų ir žiemiškos apatijos, nėra. Tačiau tikimybė jomis užsikrėsti smarkiai sumažės išsiugdžius įprotį kasdien išgerti tinkamai parinktos arbatos. Kokią rinktis?
Dietologė Barbora Jarašūnė ir prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, patyręs arbatų žinovas Andrius Žilinskas sutaria: karštos arbatos puodelis smarkiai pasitarnauja norint apsisaugoti nuo tykančių virusų, palengvinti ligos simptomus, pagerinti nuotaiką ir įgyti energijos.
Vis dėlto kiekvienu atveju tinkamiausia vis kitokia arbata – skirtingos arbatos savybės atlieka skirtingas funkcijas.
Arbata – ligų prevencijai
Siekiant palaikyti imunitetą ir apsisaugoti nuo galimo peršalimo, svarbu išlaikyti optimalią kūno temperatūrą ir plėsti kraujagysles, taip skatinant kraujo cirkuliaciją. Lengviausias būdas pasiekti tokį tikslą – šiltas arbatos puodelis.
Dietologė B. Jarašūnė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pirmiausia reikėtų rinktis tokias arbatas, kurių visos sudedamosios dalys yra natūralios, be dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų.
„Peršalimo profilaktikai ir gydymui aktualios arbatos, kuriose yra natūralaus vitamino C – erškėtuogių, kinrožių, čiobrelių, citrusinių vaisių. Jeigu vargina kosulys, į kiek atvėsusią arbatą įdėkite šaukštelį medaus – tyrimuose nustatyta, jog jis veikia ne prasčiau nei preparatai nuo kosulio“, – sako dietologė.
Pasak A. Žilinsko, siekiant apsisaugoti nuo ligų verčiausia gerti arbatą su ženšeniu, imbieru ar erškėčių uogomis. „Skonio ir kvapo“ atstovas atkreipia dėmesį, kad karšti arbatos garai gali padėti atsikratyti nosies paburkimo – „atkimšti nosį“.
O arbata su kofeinu pasitarnaus siekiant išsklaidyti peršalimo nulemtą nuovargį: „Kofeino turi visos kiniškos kamelijos arbatos – juodoji, žalioji, baltoji ar ulongo, taip pat kitos.
Tokios arbatos turtingos polifenoliais, kurie padeda palaikyti organizmą sveiką ir apsisaugoti nuo virusų. Taip pat šiose arbatose randama L-teanino, kuris ramina ir gerina nuotaiką, o poroje su kofeinu padeda susikaupti ilgoms skaitymo ar mokslų sesijoms.“
Padės pasveikti
Jeigu apsisaugoti nuo ligos visgi nepavyko, virusus gydytojai pataria gydyti ilsintis ir geriant daug šiltų skysčių, o tam tikrų žolelių arbatos prisideda prie gydymo arba slopina simptomus: tai aviečių lapai, ramunėlės, čiobreliai.
Tiesa, A. Žilinskas ir B. Jarašūnė pažymi, kad itin svarbus yra arbatos paruošimas. Anot specialistų, reikėtų leisti užplikytai arbatai atvėsti iki malonios gerti temperatūros.
Kitu atveju, geriant ypač aukštos temperatūros gėrimus, padidėja rizika susirgti burnos ar stemplės vėžiu. Skonio sumetimais taip pat patariama arbatą gerti 60 – 65 laipsnių temperatūros.
Pagerins nuotaiką
Galų gale, ką daryti, jei užklupo ne tik žiema, bet ir prasta nuotaika? Tokiu atveju, specialistų teigimu, vėlei verta čiupti arbatos puodelį. Šį kartą arbatą verčiau rinktis kvapnią, turinčią aromaterapinį poveikį.
„Kvapiosios medžiagos per receptorius nosyse veikia emocinius smegenų centrus. Citrinų, kardamono, cinamono, pipirmėtės kvapai gerina nuotaiką, bergamotės ir ramunėlės nuramina, o apelsinai ir pipirmėtės energizuoja“, – sako A. Žilinskas.
„Skonio ir kvapo“ arbatos žinovas taip pat pabrėžia, kad norint pagerinti nuotaiką ypač tinka ir „masala chai“ tipo arbatos:
„Tai juoda arbata su pienu ir indiškais prieskoniais – kardamonu, cinamonu, pipirais ir kitais. Kvapnūs prieskoniai ne tik turi aromaterapinių savybių, bet šildo šiek tiek dirgindami gleivinę, o stipri juodoji arbata – energizuoja. Jeigu kofeino nenorite – prieskonius maišykite su raudonąją „rooibus“ arbata.“
Patarimų negaili ir B. Jarašūnė: „Stenkitės, kad arbatžolių kontaktas su vandeniu būtų kuo trumpesnis, ypač jei vartojate didelius kiekius juodosios ar žaliosios arbatos.
Nėščioms ir žindančioms moterims aktualu kiek apriboti kofeino kiekį, todėl joms vertėtų gerti mėtų, aviečių, erškėtuogių, raudonąją arbatas. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į arbatas, kurių sudėtyje yra ženšenio ar jonažolių – jos gali reaguoti su įvairiais medikamentais, sustiprinti jų poveikį ir sukelti nepageidaujamų reiškinių.“
