Apie tai, kodėl kartais žmogaus organizmas pradeda reaguoti į maistą kaip į priešą, pasakojo TV3 laida „Būk sveikas“.
Alergija pasireiškia kūdikiams ir vaikams
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, doc. Jūratė Staikūnienė sako, kad iki šiol nėra žinoma, kodėl daugėja alergiškų žmonių maistui. „Be abejo, ne vien paveldėjimas yra svarbus. Yra svarbi pasikeitusi mūsų gyvenamoji aplinka, mūsų gyvenimo būdas. Mes valgome naujų maisto produktų ir dėl to neretai atsiranda alergija maistui“, – pasakoja alergologė.
Žarnynas yra svarbus barjeras, kuris nulemia, ar suvalgytas maistas bus toleruojamas, ar vystysis alergija maistui, lėtinis žarnyno uždegimas ar žarnyno infekcija. Pirmoji vaiko alerginė reakcija dažniausiai būna alergija maistui - pienui, kiaušiniams, kviečiams.
Ji gali prasidėti net kelių savaičių ar kelių dienų kūdikiui ir dažniausiai pasireiškia ant odos bei virškinamajame trakte.
„Kūdikiams ir vaikams prasidėjusi alergija maistui dažniausiai yra išaugama. Tai nutinka apie trečiuosius gyvenimo metus, kada palaipsniui įgyjama tolerancija maistui ir alergijos požymiai išnyksta“, – apie maisto alergiją kūdikiams ir vaikams kalba doc. J. Staikūnienė.
Svarbu atskirti alerginę reakciją nuo netoleravimo
Iki šiol bandoma išsiaiškinti, kodėl vieni vaikai išauga alergijas, o kiti ne. Dažniausiai suaugusiems, kurie yra alergiški žiedadulkėms, prasideda alergija maistui dėl kryžminių reakcijų. Riešutų ir vaisių molekulės yra panašios į žiedadulkių daleles, todėl imuninė sistema pavojingai sureaguoja į maisto daleles.
Lietuvoje kas trečias sergantysis šienlige yra alergiškas maistui. Dažniausiai - lazdyno riešutui, obuoliui, morkai, salierui, persikui, kiviui. Ši alergija lieka visam gyvenimui. Svarbu paminėti, kad maistas gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir maisto netoleravimo reakcijas.
„Alerginę reakciją visada sukelia labai nedidelis maisto produkto kiekis. Netoleravimo reakcijos dažniausiai priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio, jos yra mažiau žymios.
Dažnai yra sunku atskirti, neatlikus tyrimų, ar tai yra alergija, ar maisto netoleravimas. Pavyzdžiui, išgėrus pieno, jeigu žmogus jaučia, kad jam pučia pilvą, gurguliuoja, yra bloga savijauta, tai gali būti netoleravimo reakcijos. Pacientui trūksta fermentų, kurie skaido pieno baltymus. Tada mes dažniausiai paneigiam alergiją pienui ir ieškome netoleravimo priežasties“, – kalba doc. J. Staikūnienė.
Ragina nelaukti
Kokie produktai dažniausiai sukelia alergines reakcijas? Tai vadinamasis maisto produktų didysis aštuonetas. Pienas, kiaušiniai, žemės ir kiti riešutai, žuvys, jūrų gėrybės, sojos ir kviečiai. Šie produktai sukelia beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą.
Specialistė patvirtina, kad gydant alergines ligas, svarbiausias pirmasis žingsnis - tiksli diagnozė. „Pradžioje yra labai svarbi išsami apklausa ir apžiūra.
Tada gydytojas alergologas-imunologas gali nuspręsti, kokius tyrimus verta daryti. Ar atlikti odos mėginius, ar paskirti kraujo tyrimus. Labai svarbu žinoti, kad alergijos tyrimai gali būti atliekami bet kuriame amžiuje ir padeda mums nustatyti alergijos priežastį.
Kai kurie galvoja, kad reikia laukti iki trijų metų, kol vaikas išaugs, ar ilgiau, pavyzdžiui, nesiųsti alergologo konsultacijai. Tai esminės klaidos, kalbant apie ligos gydymą.
Naujausi alergijos tyrimai yra atliekami su odos mėginiais. Odos mėginiai gali būti tiek dūrio, tiek lopo mėginiai, kurie padeda įvertinti lėtąsias alergines reakcijas.
Na, o kraujo tyrimuose yra naujovė ta, kad tai yra molekulinė diagnostika. Tai reiškia, kad mes galime labai detaliai nustatyti alergijos priežastį ir netgi prognozuoti, kokio sunkumo alerginė reakcija gresia tam pacientui“, – apie tyrimo būdus pasakoja doc. J. Staikūnienė.
