Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkės, Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorės Jolantos Sprainaitienės teigimu, po karantino laidotuvės jau grįžo į įprastas vėžes.
„Nuo pat karantino paskelbimo jautėme, kad žmonės labai išgyvena dėl apribojimų, visas periodas buvo sudėtingas. Dabar jau grįžome ir prie įprastos šarvojimo trukmės, ir prie didesnio atsisveikinti ateinančių žmonių skaičiaus, ir prie neriboto buvimo prie karsto ar urnos salėje, grįžta ir gedulingi pietūs bei pasivaišinimai užkandžiais kambarėliuose. Žmonėms šios tradicijos artimos ir jie jų neatsisako“, – sako J. Sprainaitienė.
Tą patį tvirtina ir įvairiuose šalies regionuose įsikūrusios ritualinių paslaugų įmonės. Šakiuose įsikūrusių „Šakių laidotuvių namų“ vadovė Aurelija Grinkevičienė pasakoja, kad po karantino nežymiai pasikeitė žmonių elgesys, tačiau visos laidotuvių tradicijos grįžo.
„Pastebime, kad kai kurie žmonės labiau linkę laikytis atstumo, mažiau glebėsčiuojasi, truputį atsargiau tarpusavyje elgiasi, bet daugiau niekas nepasikeitė. Karantino laikotarpis buvo per trumpas, kad pakeistų giliai įsišaknijusias tradicijas. Jos gali pasikeisti nebent tik keičiantis kartoms, nes jaunimo požiūris jau kiek kitoks nei vyresnio amžiaus žmonių“, – svarsto A. Grinkevičienė.
Antrajai koronoviruso bangai pasiruošę
Kalbinti ritualinių paslaugų įmonių atstovai sutartinai teigė, kad patalpos vis dar reguliariai ir kruopščiai dezinfekuojamos, lankytojams paruoštos rankų dezinfekavimo priemonės, pateikiama informacija apie apsaugos nuo koronaviruso priemones, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ užsakymo priėmimų patalpose karantino metu buvo įrengtos pertvaros, jos liks ir ateityje.
„Nežinia, į kurią pusę pasisuks situacija ir kada jų vėl prireiks. Kol kas neatšaukiame ir kitų pandemijos sukeltų pokyčių. Pavyzdžiui, turime įsirengę bibliotekėles, vaikams žaidimų kampelius, tačiau po karantino pabaigos jais naudotis lankytojams vis dar neleidžiame“, – sako J. Sprainaitienė.
Ji sako, kad paskelbus karantino pabaigą kurį laiką žmonės dar neskubėjo kaukių nusiimti ir jas dėvėjo daug kas, vėliau atsisveikinti atėję žmonės elgėsi gana skirtingai – vieni laikėsi atstumo ir dėvėjo kaukes, kiti ateidavo be jų, o dabar vėl kaukės yra privalomos, iki tol kaukes dažniau dėvėjo iš užsienio grįžę ir vyresnio amžiaus asmenys.
Telšių gedulo namų „Tela“ direktoriaus Romano Klingerio teigimu darbuotojai naudoja visa įmanomas apsaugos priemones.
„Dirbame ir su kaukėmis, ir su pirštinėmis, ir dezinfekuojame viską dažnai. Mes juk nežinome, kokie žmonės atėjo, kur jie lankėsi, su kuo bendravo. Juolab, kad situacija pasaulyje kasdien svyruoja į vieną ar kitą pusę ir gali bet kada pasikeisti“, – dėsto R. Klingeris.
Antrajai koronaviruso bangai ritualinių paslaugų teikėjai teigia esantys pasiruošę. J. Sprainaitienė sako, kad ji bus paprastesnė vien todėl, kad jau aišku, kaip reikia elgtis, be to, nebetrūks dezinfekcinių ir apsaugos priemonių, kaip buvo kovo mėnesį, nes laidojimo rūmai turi pakankamai jų atsargų.
R. Klingeris antrina, kad karantinui pasikartojus būtų daugiau ir apsaugos priemonių, ir patirties, kaip teikti paslaugas pasikeitusiomis sąlygomis.
„Pavyzdžiui, karantino metu vykdėme tiesiogines transliacijas, kunigas mišias nuotoliniu būdu laikydavo, ir matėme, kad žmonėms tai labai reikalinga, todėl ir vėl tą patį darytumėme“, – sako gedulo namų vadovas.
Populiaresnė kremavimo paslauga
R. Klingeris kaip pagrindinį pokytį po karantino įvardijo didesnį kremavimų skaičių.
„Palyginti su laikotarpiu iki karantino, dabar mūsų rajone apie 20 proc. daugiau žmonės renkasi kremavimą. Šis laidojimo būdas populiarėjo ir anksčiau, tad sunku pasakyti, ar tai vien tik karantino įtaka, bet manau, kad toks padidėjimas tikrai su juo susijęs“, – sako bendrovės „Tela“ direktorius.
„Šakių laidotuvių namų“ vadovė A. Grinkevičienė sako taip pat pastebinti kremavimo paslaugos populiarėjimą – šiemet jau buvo apie 30 kremavimo atvejų, kai anksčiau per metus jų būdavo po keliolika.
Tuo metu Panevėžio ir Vilniaus atstovės teigia, kad karantino metu kremavimų skaičius buvo šoktelėjęs, tačiau dabar ir vėl grįžo į ikikarantininį lygį.
„Kremavimą rinkdavosi tie, kas laukė iš užsienio grįžtančių artimųjų, arba tie, kas laidotuves norėjo surengti pasibaigus karantinui. Bent jau Panevėžio žmonėms tas kelių valandų šarvojimas ir velionio palaidojimas tą pačią dieną nebuvo priimtinas ir tą akivaizdžiai matėme“, – pasakoja laidojimo paslaugas teikiančios Panevėžio bendrovės „Ramybės takas“ direktorė Silvija Talačkienė.
Rinkosi atidėti laidotuves
Vilniaus laidojimo rūmų direktorės J. Sprainaitienės teigimu, buvo išties nemažai žmonių, kurie artimuosius kremavo ir urną su pelenais paliko pasaugoti laidojimo rūmuose arba vežėsi į namus, laukdami karantino pabaigos, kad galėtų palaidoti su visomis reikiamomis tradicijomis, tuo pačiu ir vengdami galimo užsikrėtimo virusu.
„Dar saugome apie 20 urnų, šiuo metu kaip tik ir vyksta mirusių per karantiną ir kremuotų palaikų šarvojimai ir laidotuvės. Nes daugeliui tikrai buvo nepriimtinas toks skubotas atsisveikinimas su mirusiuoju – nepaisant karantino ir apribojimų, atsisveikinti su artimu žmogumi visgi norisi pagarbiai ir niekur neskubant“, – pasakoja J. Sprainaitienė.
Tokia pati situacija yra ir Šakiuose. Anot A. Grinkevičienės, gedulo namuose buvo paliekamos pasaugojimui ir apylinkėse mirusiųjų urnos, ir atsiųstos su palaikais iš užsienio.
„Po karantino artimieji patys grįžo į Lietuvą ir pagal visas ankstesnes tradicijas surengė laidotuves. Nes žmonės nori tų tradicijų, pasisėdėjimų, pabendravimų, gedulingų pietų, o per karantiną to nebuvo galima organizuoti. Todėl dažnas rinkdavosi geriau atidėti pačias laidotuves, bet atsisveikinti kaip įprasta“, – dėsto A. Grinkevičienė.
