T. Šliažaitė-Miller pabrėžia, kad tinkamai subalansuota mityba gali padėti ne tik sureguliuoti kūno svorį, bet ir spręsti sudėtingesnes sveikatos problemas. Specialistė atskleidžia galimas sotumo jausmo nebuvimo priežastis bei pateikia patarimus, kaip atkurti sveiką santykį su maistu ir pagerinti bendrą savijautą.
Svarbiausia – surasti tikrąją problemos priežastį
T. Šliažaitė-Miller sako, kad mitybos specialistai keičia žmonių valgymo įpročius ir nori padėti išspręsti susidariusias problemas: „Ne retu atveju galvojame, kad mitybos specialistai dirba tik su svorio problemomis. Iš tiesų, mano praktikoje svorio problemos yra maža dalis darbo, o didžioji – sveikatos problemos.“
Mitybos specialistė neslepia, kad sotumo jausmo nebuvimas yra dažna problema, sukelianti diskomfortą, nežinią. T. Šliažaitė-Miller pasidalina, kad kartais žmonės sako: „Maistas – tikras malonumo šaltinis.“ Jos teigimu, reikia atsiminti, kad maistas yra energijos šaltinis, be kurio neišgyventume.
„Yra trys svarbiausi makroelementai: riebalai, baltymai ir angliavandeniai. Žmogaus organizmas gali priprasti prie angliavandenių deficito, tačiau riebalai ir baltymai – būtinos medžiagos sklandžiai organizmo veiklai. Riebalai ir baltymai ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir pasotina organizmo poreikius.
Kai žmogus valgo ir nepasisotina, pirmiausia, reikia susimąstyti apie mitybą. Gali nutikti taip, kad patiekalas yra nesubalansuotas ir valgio metu žmogus negauna reikalingų maisto medžiagų. Norint pasisotinti, labai svarbu, kad valgio metu mes gautume baltymų ir riebalų“, – pasakoja mitybos specialistė.
Kita sotumo jausmo nebuvimo priežastis gali būti cukraus lygio šuoliai. Kartais už to gali slypėti cukrinis diabetas, nes insulino atsparumas yra šios ligos pradžia, tačiau ne retai tai tiesiog organizmo atsakas į nesureguliuotą mitybą.
„Kiekvieną kartą, kai suvalgome angliavandenių, norint, kad organizmas pasisavintų cukrų, svarbu, kad insulinas, kurį išskiria kasa, veiktų tinkamai. Kartais žmogaus organizmas įgauna atsparumą insulinui, taip vis daugiau jo gamindamas. Dažnai tai gali pasireikšti ne tik svorio prieaugiu, bet ir nuolatiniu alkio jausmu“, – pasakoja specialistė.
T. Šliažaitė-Miller sako, kad kita problema apie kurią mažai kalbama yra atsparumas hormonui leptinui, kuris yra žinomas kaip sotumo hormonas – jis duoda signalą mūsų smegenims, kad esame sotūs:
„Deja, kai kurie žmonės įgauna atsparumą šiam hormonui ir gali likti nuolat alkani. Tikėtina, kad su antsvoriu kovojantys žmonės, turi atsparumą leptinui. Jei asmuo su šia problema nuspręstų laikytis dietos, tai daryti būtų labai sudėtinga, nes tektų nuolat kovoti su alkio jausmu. Dažnai tokiais atvejais mitybos pokyčių nebeužtenka. Labai svarbu dėmesio skirti gyvenimo būdui: vengti mėlynos šviesos, užsiimti šalčio terapija.“
Mitybos specialistė akcentuoja, kad sotumo jausmo nebuvimas gali būti siejamas ir su emocinėmis problemomis.
„Kartais valgome, nes esame iš tikrųjų alkani, o kartais maistu užpildome tam tikras emocijas. Jei esame pavargę, liūdni ir maistas tampa mūsų blogų emocijų malšinimo priemone, sotumo jausmas gali ir neatsirasti“, – primena mitybos specialistė.
Kodėl nejaučiame sotumo jausmo?
T. Šliažaitės-Miller paklausus, kaip suprasti, kuri priežastis sukelia nepasisotinimą, ji sako, kad paprasto atsakymo nėra, nes kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tačiau yra keletas būdų, kaip sau padėti.
„Pacientai mitybos specialistų ne retai prašo bazinių patarimų, kurie padėtų atsikratyti viršsvorio. Tačiau baziniai patarimai gali padaryti daug žalos. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie turi atsparumą leptinui, protarpinis badavimas gali būti kenksmingas.
Dažnai be specialisto pagalbos gali būti sunku surasti tikrąją priežastį. Tačiau visada akcentuoju – svarbu ieškoti problemos priežasties, o ne tvarkyti jos pasekmes“, – pataria Tautvilė.
Nepasisotinęs žmogus gali susidurti su virškinimo, antsvorio problemomis. Mitybos specialistės teigimu, tai lyg užburtas ratas, kuomet neišspręsta problemas sukelia neigiamas pasekmes.
„Jei mūsų virškinimo sistema gerai neveikia, negalime įsisavinti maisto medžiagų, dėl kurių negauname sotumo jausmo signalo. Kartais galvojame, kad mūsų organizmas eina prieš mus. Ne, mūsų kūnas visada eina su mumis. Net kai susergame ir galvojame „kodėl susirgau?“, tai būna signalas įsiklausyti į kūno poreikius“, – sako T. Šliažaitė Miller.
Mitybos ekspertė sako, kad yra keturi būdai, kaip pasijausti geriau ir subalansuoti savo mitybą, hormonų veiklą bei išspręsti sotumo nejutimą.
Subalansuota mityba – kelias geresnės savijautos link
Specialistės teigimu, norint pajausti sotumą, valgio metu patariama negerti skysčių, su kiekvienu patiekalu gauti riebalų ir baltymų, valgyti tris, keturis kartus per dieną, neužkandžiauti, nepraleisti pusryčių ir su pusryčių maistu gauti daug baltymų.
„Pavyzdžiui, suvalgyti du, tris kiaušinius su avokadu, riekele duonos yra daug geriau nei valgyti avižinę košę. Baltymai kiaušiniuose suteiks didesnį sotumo jausmą nei bet kokia košė. Kai rytais mūsų cukraus kiekis staigiai pakyla, jis greitai nusileidžia žemyn ir tuomet mes papuolame į „linsmuosius nepasisotinimo kalnelius“, – sako mitybos specialistė.
Svarbu neignoruoti savo emocinės būsenos
T. Šliažaitė-Miller sako, kad derėtų prisiminti, jog tai, ką veikėme vakar dieną, daro didelę įtaką kitos dienos apetito jausmui: „Jei pavalgėme valandą prieš einant miegoti, tikėtina, kad kitą dieną mes norėsime žymiai daugiau maisto. Rekomenduoju nevalgyti tris, keturias valandas prieš miegą.“
Ekspertės teigimu, ne mažiau svarbi yra ir emocinė būsena – turime surasti būdus, kaip susidoroti su stresu:
„Rekomenduojama eiti anksčiau miegoti, užsiimti meditacija, malda, lankyti terapiją ar bet kokią kitą raminančią veikla. Jei žinome, kad emocinė sveikata yra didelė spraga, būtina ją sutvarkyti, nes gyvenimo eigoje mes patys sau „kišime pagalius į ratus.“
Moters teigimu, fizinis aktyvumas yra labai svarbus ir tai nereiškia, kad kiekvienas privalo turėti sporto klubo abonementą ir intensyviai sportuoti.
„Galima kasdien išeiti pasivaikščioti, užsiimti plaukimu, važiuoti dviračiu. Reikia užtikrinti, kad kasdien bent šiek tiek pajudėtume, nes sėdėjimas vienoje eina prieš mūsų kūno poreikius“, – pataria ji.
Ryšys su gamta
Pokalbio pabaigoje mitybos specialistė akcentuoja, kad labai svarbu atsiminti: mūsų organizmas gyvena pagal cirkadinį ritmą. Rytais, kai pateka saulė, esame patys energingiausi, mūsų metabolizmas yra žymiai greitesnis, tad galime valgyti daugiau. O kai saulė nusileidžia, ateina laikas nebevalgyti.
„Mes beveik nepraleidžiame laiko lauke. Saulės šviesa turi didelę įtaką mūsų hormonams. Jei nuolat sėdime uždaroje patalpoje, gali išsireguliuoti jau minėti alkio ir sotumo signalai“, – pataria mitybos specialistė Tautvilė.
Autorius: praktikantė Ugnė Svenciūnaitė
