Pasak A. Kalugino pastarųjų savaičių karantino sąlygos, saviizoliacija, buvimas namuose, judėjimo apribojimai ir atsiribojimas nuo tiesioginių socialinių kontaktų neišvengiamai sustabdė daugelio žmonių socialinį ir profesinį gyvenimą.
Bendravimas, darbas, mokymasis, hobiai persikėlė į socialinę erdvę ir vyksta nuotoliniu būdu. Visa tai neišvengiamai sukuria vienišumo jausmą ir didina jo neigiamą poveikį sveikatai ir psichikai.
Tiems, kuriuos slegia vienišumas, A. Kaluginas „Žinių radijo” laidoje „Psichologo komentaras” pataria šiuos dalykas:
Pirmas patarimas
Supraskite, kad vienišumas nėra jūsų kaltė, tiesiog taip nutiko, kad vienu metu užgriuvo išgyvenimai ir nepalankios aplinkybės. Nekaltinkite ir nesmerkite savęs, nes tai nieko nepakeis, bet geriau pagalvokite, kad panašų jausmą kartas nuo karto patiria daugybė žmonių ir kad tai yra normalu.
Nepaisydami gyvenimo aplinkybių, kiekvienas galime pasirinkti savo veiksmus ir nuostatas, kurie gali padėti išvengti vienišumo jausmo.
Antras patarimas
Atsiminkite žmogų, su kuriuo buvo smagu ir gera. Išdrįskite vėl atnaujinti seniai nutrūkusius santykius ir užmegzkite glaustesnį ryšį su žmogumi, kurį laikėte tiesiog pažįstamu. Lengva nebus, tačiau turite būti drąsūs ir iniciatyvūs.
Trečias patarimas
Nepraraskite optimizmo ir mąstykite apie šviesią ateitį.
Ketvirtas patarimas
Būkite matomi. Nebijokite pasisveikinti su kaimynais, praeiviais. Nebijokite parašyti žinutę ar laišką. Socialiniuose tinkluose skelbkite savo įžvalgas, nuotraukas ar komentarus.
Penktas patarimas
Gilinkite emocinį ryšį su bičiuliais ar artimaisiais. Kalbu apie gilinimą jau turimų ryšių, o ne rato plėtimą. Gilinimui reikalinga atjauta, empatija, kito žmogaus emocijų ir patyrimų išgyvenimas. Pabandykite įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje, kaip jis jaučiasi, kokia jo nuotaika. Taip suprasdami vieni kitus galėsite pasidalinti tuo, kas tau yra svarbu ir santykiuose ieškoti sąlyčio taškų.
Šeštas patarimas
Neverta tikėtis, kad kiti visada ir viską supras besąlygiškai ir palaikys. Tam tikrose situacijose turime išmokti vieni patys prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir išdrįsti apginti savo svajones.
Septintas patarimas
Kartais, kai apima vienišumo jausmas yra priimtina laukti, kol kažkas mus iš jo išvaduos ir apgaubs rūpesčio kauke, dėmesiu, supratimu. Vis dėlto ši nuostata yra rizikinga, kadangi pasyviai laukdami ateinančio išgelbėtojo liekame priklausomi nuo to ar aplinkybės bus mums palankios. Todėl užuot laukė, geriau įdėkite pastangas dovanoti savo dėmesį ir talentą kitiems. Apsidairykite, galbūt šalia jūsų gyvena vienišas kaimynas, kuriam taip trūksta nuoširdaus pokalbio.
Šie A. Kalugino patarimai turėtų padėti sumažinti netikėtai užklupusį vienišumo jausmą. Tokiame kontekste tinka Levo Tolstojaus žodžiai. Jis yra pasakęs taip: „Gyvendamas su žmonėmis nepamiršk to, ką sužinojai vienatvėje, o vienatvėje galvok apie tai, ką sužinojai bendraudamas su žmonėmis“. Pagalvokite apie tai ir nepamirškit, kad ateis dieną, kai į viską pažvelgsite naujai.
Laidą „Psichologo komentaras” galite išgirsti čia:
