Psichologė Rusnė Kuliešiūtė (33) pasakoja apie tai, kodėl žmonės kalba per miegus, ar reikia kreipti dėmesį į išsakytas frazes bei ar šis reiškinys gali turėti neigiamų pasekmių.
Keletą mėnesių socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą „11 Avių“ vedanti Rusnė kalba apie nemigos ypatumus, dalinasi savo pačios istorija kaip įveikė nemigą ir kelia edukacinį turinį.
Moters teigimu, avių skaičiavimas visais laikais buvo asocijuojamas su miegu ir sunkumu užmigti, todėl savo „Instagram“ paskyrą pavadino „11 avių“.
„Kai mums būna sunku užmigti, tradiciškai sakoma, kad „skaičiuojame avis“. O skaičius 11 simbolizuoja baigtinumą, tad tai puikiai atspindi mano požiūrį į nemigą ir jos gydymą – jis visapusiškas, holistiškas.
Mano atveju šis pavadinimas yra naudojamas šiek tiek ironiškai, nes kaip miego psichologė aš nepalaikau avių skaičiavimo metodo“, – pasakoja Rusnė.
Kalbėjimas per miegus – miego sutrikimas
Psichologė pasakoja, kad kalbėjimas per miegus yra priskiriamas miego sutrikimui parasomnijai. Parasomnija – grupė sutrikimų, kurių metu žmogus elgiasi neįprastai.
„Į šiuos sutrikimus įeina naktinis vaikščiojimas (lunatizmas). Iš tikrųjų šis sutrikimas nėra stipriai ištirtas, kadangi jis nėra pavojingas, kaip, pavyzdžiui, nemiga. Šį sutrikimą dažniausiai patiria vaikai, tačiau tai taip nėra ištirta. Gali būti, kad kalbėjimas susijęs su raidos etapais, stresu, jautrumu.
Dažniausios suaugusiųjų kalbėjimo per miegus priežastys – stresas, medikamentai, potrauminis sindromas ar vartojamos cheminės medžiagos. Tai dažnas sutrikimas, kurį patiria maždaug 70 procentų asmenų.
Šio sutrikimo priežastys gali būti skirtingos: kalbėjimas per miegus dažnai susijęs su emociniu stresu, kuomet žmogus patiria sunkesnį gyvenimo periodą ir naktiniai kalbėjimai pasitaiko dažniau. Kartais net ir filmuose rodo per miegus kalbantį karščiuojantį žmogų – gali būti, kad kalbėjimą iššaukia karščiavimas.
Kitais atvejais gali būti, kad šį sutrikimą iššaukia ir cheminiai dirgikliai kaip vaistai, alkoholis, narkotinės medžiagos. Pavyzdžiui, tam tikri antidepresantai turi keistą, šalutinį poveikį, kuris pasireiškia naktiniu kalbėjimu.
Iš psichologinės pusės, kalbėjimas per miegus nėra siejamas su kitu sutrikimu, tačiau kartais gali pasitaikyti tiems žmonėms, kurie patiria potrauminį sindromą. Tarkime, tie žmonės, kurie grįžo iš karo, dažnai turi ne tokį ramų miegą ir gali patirti naktinį kalbėjimą“, – apie kalbėjimo per miegą priežastis kalba psichologė.
Neretai žmogus gali susimąstyti, kad šiuo metu nejaučia didelio streso ir jokių medikamentų nevartoja, tačiau kalbėjimas per miegus nesiliauja. R. Kuliešiūtė sako, kad tai – pasąmoninio streso indikatorius.
„Žmogus gali jausti stresą pasąmoniškai ir nebūtinai turi išgyventi didelį įvykį. Kartais nepajaučiame mažų, stresą keliančių detalių, bet kai jos susideda į vieną visumą, mūsų nervų sistema tai gali suprasti kaip bendrą stresą“, – sako R. Kuliešiūtė.
Išsakytos frazės gali būti juokingos
Psichologė teigia, kad dažniausiai žmogus nežino, jog kalba per miegus. Rusnė teigia, kad miego sutrikimai būna susieti su konkrečia miego stadija, o kalbėjimas per miegus gali atsirasti bet kurioje miego stadijoje:
„Jei žmogus pradėjo kalbėti giliojoje miego stadijoje, jis to niekaip neatsimins. Dažniausiai apie savo kalbėjimą sužinome iš aplinkinių žmonių.“ R. Kuliešiūtės paklausus, ar miego metu išsakyti žodžiai turi reikšmę, ji atsako sako, kad dažniausiai gilios prasmės žodžiuose ieškoti neverta.
„Lingvistiniai tyrimai rodo, kad pusė naktinio kalbėjimo turinio gali būti neaiškios frazės, garsai, žodžių nuotrupos, kurios nieko nereiškia. Kita pusė turinio gali priminti įprasta dialogą – tai keistas reiškinys, nes žmogus giliai miega, bet palaiko pokalbį: laikosi gramatikos taisyklių, naudoja intonaciją.
Kiti tyrimai rodo, kad šie epizodai gali būti neigiami, emociškai nemalonūs. Kai kurie šneka nepadorius dalykus, tačiau to kontroliuoti negali. Jei žmogus miega nepažįstamoje aplinkoje, pavyzdžiui, hostelyje ir pasako kažką nepadoraus, tai gali sukelti socialinį stresą.
Dažnai išsakytos frazės gali būti juokingos: žmogus dalinasi savo patirtimis apie atostogas, maistą, daiktus. Kai kurie žmonės galvoja, kad pasakojame tai, kas vyksta sapnuose – nebūtinai. Įdomu, kad kai žmogus per miegus pasąmonėje palaiko pokalbį, neretai netyčia įtraukia ir šalia miegantįjį, nes pagalvoja, kad kalba su juo“, – šypsosi psichologė.
Gali trukdyti aplinkiniams
Psichologės Rusnės teigimu, didžiojoje dalyje atvejų, kalbėjimas per miegus neturi rimtų pasekmių sveikatai. Iš kitos pusės tai gali stipriai paveikti šalia miegančiojo gerovę.
„Jei šalia miegantis žmogus juokiasi, sako keistas frazes, tai girdintis žmogus gali patirti miego trūkumą. Tokiu atveju reikėtų galvoti apie tai, kaip padėti viską girdinčiajam.
Jei kalbėjimas yra dažnas ir trukdo aplinkiniams, ieškoma rimtų priežasčių, kodėl tai vyksta. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti nerimo sutrikimą, todėl kai jam gydomas nerimas, kalbėjimas miego metu pamažu dingsta.
Šalia miegantysis turėtų ignoruoti kalbėjimą ir fokusuotis į savo miegą. Jei įmanoma, miegoti su ausų kištukais, naudoti balto triukšmo aparatą ar tiesiog išeiti į kitą kambarį“, – pataria R. Kuliešiūtė.
