Arachisas – viemetis krūmas, su išsišakojusia šaknų sistema. Sukrauna geltonus trijų tipų žiedus: ankstyvuosius, atvirus, turinčius ilgo vamzdelio pavidalą ant pagrindinių stiebų. Po apdulkinimo tie žiedai suformuoja adatos pavidalo organą – ginoforą, kuris, leidžiasi į žemę iki 10 centimetrų ir suformuoja sėklas, vadinamuosius žemės riešutus. Kiti žiedai kraunami ant šoninių stiebų ir primena trumpus vamzdelius. Treti žiedai yra uždari ir neturi ginoforų. Patekęs į žemę, ginoforas išsidėsto horizontaliai. Ten arachiso vaisiai (ankštys) užauga iki 6 centimetrų ilgio ir kiekviena turi 2–3 sėklas (riešutus).
Auginimas
Užsiauginti žemės riešutų nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Tam tikslui reikalingas priesmėlio dirvožemis arba gerai drenuota žemė. Arachisų vegetacinis laikotarpis yra ilgas, todėl vidutinio klimato juostoje jie yra dauginami daigais. Geriausia įsigyti konkrečiai tam regionui skirtą rūšį. Žemės plotas, kur ketiname auginti arachisą, turi būti gerai apšviestas, apsaugotas nuo vėjų. Pasibaigus šalnoms, sėklos sodinamos lauke į 8 centimetrų gylio duobutes – po 2–3 vienetus į kiekvieną duobutę. Tarp duobučių daromi 15–20 centimetrų, o tarp eilių – 50 centimetrų tarpai. Galima sodinti su ankštimis, t. y. sėklų neišlukštenant, nes jose esama medžiagų, gerinančių daigumą, tačiau šitaip sodinant esama ir vieno trūkumo – neįmanoma įvertinti sėklų subrendimo. Augalai laistomi 1–2 kartus per savaitę, sekant, kad drėgmės nebūtų per daug. Pirmasis kaupimas atliekamas praėjus 3 savaitėms po žydėjimo, kai ima formuotis vaisiai. Tuo metu arachisus būtina patręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daug kalio bei fosforo. Augalai ravimi tik iš pradžių, vėliau arachisai patys stelbia piktžolių augimą.
Daigai
Mūsų klimato juostoje sėklas beriant tiesiog į dirvą, galima nespėti sulaukti žemės riešutų derliaus, todėl geriau pasiruošti daigų. Arachiso daigus geriausia užsiauginti durpių vazonėliuose ant palangės ar šiltnamiuose. Žemių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba sumaišyti vienodomis dalimis dirvožemį, smėlį ir kompostą. O kad sėklos greičiau sudygtų, jos pridengiamos stiklu arba skaidria plėvele. Į lauka sėjinukai perkeliami po 3–4 savaičių.
Derliaus rinkimas
Žemės riešutų derlius renkamas vėlai rudenį, dar iki prasidedant lietingiems bei šaltiems orams. Pageltę augalų lapai – požymis, kad vaisiai jau subrendo. Siekiant nepažeisti ankščių su sėklomis, kerai iškasami šakėmis ir pakabinus išdžiovinami po stogine. Kai tik ankštys ims lengvai atsiskirti nuo kerų, jas reikia nuskinti ir baigti džiovinti paskleidus plonu sluoksniu bei periodiškai pamaišant. Toliau riešutėliai laikomi ankštyse sausoje patalpoje, per vis geriau – supylus į medžiaginius maišelius.
Maistinė vertė
Arachiso sėklos turi daug riebalų (apie 60 proc.), baltymų (iki 35 proc.) ir angliavandenių (iki 10 proc.). Taip pat B grupės vitaminų, linolo rūgšties. Arachiso sėklos (žemės riešutai) vartojami ruošiant įvairius mėsiškus bei saldžiuosius patiekalus. Nors pastaruoju metu internete pasitaiko įspėjimų, esą žemės riešutai netinka europiečių skrandžiams ir netgi gali sukelti sunkius susirgimus, vis dėlto kol kas nugali požiūris, jog skrudintus žemės riešutus valgyti ne tik skanu, bet ir naudinga.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
