Įsimylėjusi šių laikų moteris yra panaši į pirmąją venerietę, kuri tikėjo atvyksiant pirmuosius marsiečius ir jų laukė. Štai iš dangaus nusileis kosminis laivas, ir iš jo pasipils stiprūs ir rūpestingi marsiečiai. Jiems nereikės Veneriečių užuojautos. Kaip tik marsiečiams svarbiausia bus rūpintis venerietėmis. Marsiečius įkvėpė, suteikė jiems sparnus Veneriečių grožis ir elgesio kultūra. Jie suvokė, kad jų sugebėjimai nuvertės, jei jiems neatsiras kuo rūpintis. Šiems puikiems, supratingiems padarams pasirodė būsiant prasminga ir malonu rūpintis venerietėmis, vykdyti jų norus. Kaip nuostabu! Kitos venerietės svajojo panašiai, ir dėl to jų nuotaika praskaidrėjo. Žinodamos pagalbą jau ateinant, jos pasikeitė. Mat venerietės buvo panirusios į depresiją, nes jautėsi izoliuotos ir vienišos. Jos atsikratė šios būsenos, kai pajuto, jog mylintys pagalbininkai jau atskuba. Daugelis vyrų sunkiai įsivaizduoja, kaip moteriai svarbu jausti, kad ja kas nors rūpinasi. Moterys laimingos, kai žino, jog į jų norus bus atsižvelgta. Kai moteris susinervina, nusimena ar jaučiasi nelaiminga, jai tereikia tiesiog draugystės ar supratimo. Moteris turi jausti ką nors esant šalia. Ji turi jaustis mylima.
Supratimas, užuojauta, draugiškumas padeda moteriai pasijusti geriau. Vyrai to nežino, nes, remdamiesi savo marsietišku instinktu, mano, jog savo problemas geriausia spręsti vienam. Kai moteris nusimena, vyras iš pagarbos paliks ją vieną, o jei to ir nepadarys, tai tik viską sukomplikuos, bandydamas rasti išeitį ir patarinėdamas. Vyras nenutuokia, kaip jai svarbu, kad jis būtų šalia ir kad ji galėtų jam pasiguosti dėl savo bėdų. Moteriai tereikia, kad ją kas nors išklausytų. Dalydamasi su vyru savo problemomis, moteris pasijunta mylima ir žino, kad bus suprasta, kad nebus palikta likimo valiai. Abejonės ir nepasitikėjimas išsisklaido. Moteris nusiramina, supratusi, kad yra verta meilės ir kad jai nereikia jos užsitarnauti; ji gali atsipalaiduoti, duoti mažiau ir gauti daugiau. Ji to nusipelnė. Moters polinkis įkyrėti sumažėja, suvokus, kad ji yra verta meilės ir kad jai nereikia jos užsitarnauti; ji gali atsipalaiduoti, duoti mažiau ir gauti daugiau; ji to nusipelnė.
Per didelis atsidavimas vargina
Apie savo vargus venerietės susirinkusios kalbėdavosi tarpusavyje. Taip jos išsiaiškindavo savo depresijos priežastį. Toks nuolatinis atsidavimas kitoms pernelyg sekindavo. Jos pervargo nuo kasdienės atsakomybės jausmo. Venerietėms reikėjo bent kiek atsipalaiduoti ir leisti kam nors kitam savim pasirūpinti. Jos pavargo nuo to nepaliaujamo dalijimosi savo problemomis viena su kita. Venerietės panoro turėti ką nors sava, asmeniška. Joms pabodo gyventi vien tik dėl kitų.
Veneroje vadovautasi tokia gyvenimo filosofija: „Aš pralošiu, užtat tu laimi." Jos buvo laikomasi daugelį amžių, kol galiausiai venerietės pavargo ir panoro pralaimėjimo filosofiją pakeisti į laimėjimo filosofiją. Mūsų dienomis dauguma moterų irgi jaučiasi pavargusios nuo kasdienio aukojimosi kitiems. Joms norisi pertraukos. Laiko, kurį galėtų skirti sau — galvoti apie save ir rūpintis savimi. Moterims reikia, kad kas nors pasirūpin- tų jomis, o ne jos turėtų kuo nors rūpintis. Taigi ir marsiečiai puikiai atitiko Veneriečių poreikius. Bendraudami marsiečiai ėmė mokytis duoti, o venerietės — imti. Po šimtmečių ir marsiečiai, ir venerietės pakilo į naują evoliucijos pakopą. Venerietėms teko išmokti priimti pagalbą, o marsiečiams — rūpintis ne tik savimi. Dabartinių vyrų ir moterų nusiteikimas pasikeičia subrendus. Jauna moteris kur kas labiau linkusi aukotis dėl savo draugo įgeidžių. Jaunas vyras daug labiau paiso savo norų ir naudos. Subrendusi moteris suvokia, jog per daug lengvai nusileisdavo, savo draugui, kad tik jis liktų patenkintas ir neįsižeistų. Subrendęs vyras supranta, koks geras jis gali būti, kai rūpinasi kitais labiau negu savimi. Subrendęs vyras žino, kad elgėsi nekaip, bet nuo šiol turi stengtis rūpintis kitais. Subrendusi moteris sužino daugelį būdų, kaip pagerinti santykius su partneriu, bet drauge išmoksta ir išsireikalauti tai, ko nori.
