Leo sako per šį laiką išmokęs vieną svarbią gyvenimo pamoką: koks svarbus yra tėvų ir vaikų bendravimas, todėl dabar jis savo 11-metei dukrai Emilijai skiria labai daug savo laiko ir dėmesio.
„Aš labai daug laiko praleidžiu su savo dukra: aš su ja žaidžiu, durniuoju, kvailioju ir klausiu jos, ką ji nori daryti. Tai yra svarbi išmokta pamoka. Kai aš buvau mažas, buvo kitaip. Aišku, tais laikais irgi buvo faina: nebūdavo televizorių, tad daugiau važiuodavome į sodybas, į miškus grybauti, tačiau bendraudavo daugiau „chebros“, o vaikai patys sau lakstydavo kaip laukiniai.
Kaip ir smagus buvimas, bet dabar aš suvokiu, kad man trūko bendravimo su mama, tėčiu. Aš labai juos mylėjau, myliu, bet visą laiką norisi turėti daugiau. Galbūt pasąmoniniame lygmenyje aš to sau nesakydavau ir reikalaudavau to (dėmesio ir meilės – red.) būdamas kaprizingas, hiperkatyvus, vienos, anoks ir trečioks“, – dalinosi Leo.
Transformacijos kelionė
Aktorius prisimena, kad toks šaltesnio bendravimo su vaiku etapas persidavė ir jam, tačiau kelionė po Aziją viską pakeitė.
„Ta didžioji mūsų kelionė – kai prieš daugiau kaip dvejus metus mes keliavome po Aziją, o po to užstrigome Balyje – transformavo mūsų šeimos santykį.
Ten nori nenori tu jau esi tame šeimos – trijų žmonių – rate, kur tu nepabėgsi, nenueisi apipirkti, nepasislėpsi nuo problemų atsisėdęs prie kompiuterio. Tu aiškiniesi, sprendi ir kuri naują šeimą – galima net taip pasakyti. Nuo to laiko labai įdomūs reiškiniai prasidėjo: pradėjau jausti daugiau meilės ne tik šeimai, bet ir visiems aplinkiniams, pasauliui. Meilės energija yra gyvenimo variklis“, – dalinosi Leo.
Svarbiausia pamoka
Aktorius sako, kad jam negėda ir nebanalu pasakyti, kad viena svarbiausių išmoktų pamokų jo gyvenime yra ta, kad meilės energija, kaip jis sako, atveria visas čakras, kundalini energiją, tikėjimą į Dievą. O ta meilės energija Leonardui atėjo, visai nekeista, būnant Balyje.
„Kai į Balį atvykome po pusės metų blaškymosi po Aziją, turėjau tokį sustojimo laikotarpį. Prasidėjo depresija – nors ir rojuj gyvenome, bet man buvo blogai. Paskui atsirado mokytojai, darbas su savimi, tyrinėjimas pačios salos atskiedė tą būseną.
Galiausiai išgijimas įvyko tada, kai į Balį atvažiavo kelios lietuvių žmonių grupės ir aš buvau jų lydintis asmuo, lyderis. Mano užduotis buvo rūpintis 12-ka žmonių non-stop, 24 val. per parą ir daryti juos laimingus – toks kaip angelas sargas buvau. Ir jie tapo mano žiūrovai, mano draugai, mano šeima.
Kai aš dariau gera, pamačiau, kad tie žmonės į salą atvyko vienokie, o išvyko visai kitokie. Pamačiau, kad mano galioje ir valioje yra prisidėti prie tos Balio energijos meile ir rūpesčiu.
Kitas dalykas, tu pradedi žaisti su savo ego. Labai įdomu, kad tarsi tikiesi kažkokio pagyrimo, gražaus žodžio už savo elgesį. Balyje išmokau su tuo dirbti. Tas yra gerai, ego yra gerai, bet tai gali užgožti esmę ir tada tu pradėsi daryti dalykus dėl kažko – dėl pagyrimų, dar kažko. Tai yra neteisinga. O kai tu šnekiesi su savimi, eini link tų žmonių, nes tau gera daryti gera, tada atsiveria tas suvokimas, kas yra meilė“, – dalinosi Leo.
