Jausmų pasaulis – vyrų Achilo kulnas. Tad norint išsiskirti su vaikinu teks viską gerai apgalvoti.
Gali jį pasiųsti po velnių, gali pasiūlyti likti draugais (kas iš esmės reiškia tą patį), bet gali ir pasistengti tai padaryti gražiai, korektiškai ir civilizuotai, kaip ir dera jo svajonių merginai (juk tu tokia ir buvai, tiesa? bėda tik kad jis – ne tavo svajonių herojus).
Ką gi dabar turėtum daryti?
1. Pasakei – ir taškas. Neišsisukinėk nuo nemalonaus pokalbio, netempk gumos, esą dabar neturi laiko, poryt išvyksti į kelionę, o grįžusi iš jos pradėsi lankyti jogos užsiėmimus, kurie prasideda iškart po tavo darbo ir baigiasi apie pusiaunaktį. Gal tau ir atrodo, jog jis turėtų susiprasti ir pasitraukti, bet... vyrai yra vyrai. Ir jei jiems pasakei, kad yra taip, apie alternatyvius variantus bei paslėptas prasmes retas kuris pagalvos. Tad verčiau neatidėliok pokalbio, kuris neišvengiamas, ir pasakyk jam tuojau pat: „viskas baigta!“
2. Būk atvira. Kartais geros mergaitės kompleksas nuveda taip toli, kad pati save paverti blogiausia pasaulyje. Teisintis, neva jis – tikrai idealus, bet palieki jį todėl, kad pati esi velnio nešta ir pamesta, - nenuoširdi ir negarbinga išeitis. Jei nesutampa jūsų charakteriai, požiūriai, vertybės – taip ir pasakyk. Jei nepatinka jo konkretūs poelgiai ar gyvenimo būdas – vėlgi pasakyk. Tik ne jį kaltindama, o konstatuodama, jog tu su tuo negali susigyventi. Ką gali žinoti – gal tavo pastabos apsaugos jį nuo panašių klaidų ateityje?
3. Nelikime draugais. Jei tu jį palieki – nė nesvajok, kad liksite draugais. Ir geriau to nesiūlyk. Draugais lieka tos poros, kurios sprendimą skirtis priima drauge, abu supratę, jog jiems ne pakeliui. Tuo tarpu lyg perkūnas iš giedro dangaus trenktas platoniškos draugystės siūlymas iš buvusio mylimojo lūpų labiau primena įžūlų akibrokštą: tu ką tik atstūmei jo jausmus, ir dar prašaisi būti drauge? Kur kas išmintingiau būtų po rimtojo pokalbio pasiūlyti bent jau nelikti priešais.
4. Atgalinis ryšys. Sprendimą skirtis priėmei tu? Jis šito nesitikėjo? Būk pasiruošusi mini spaudos konferencijai. Arba tardymui. Vadink kaip nori – tik žinok, teks ne tik pačiai paberti atsisveikinimo žodžius, bet išklausyti ir tai, ką pasakys jis. O jis veikiausiai turės savų klausimų. Galbūt pasiteisinimų, galbūt priekaištų tau. Jei nori išlikti iki galo garbinga – nepalik po savęs mįslių: atsakyk į klausimus, išklausyk jo žodžius. Ne tam, kad paskui save graužtum, kodėl vis dėlto esi tokia negailestinga, o tam, kad... jis tiesiog turi teisę būti išklausytas, net jei tu ir puikiai žinai, jog savo sprendimo nepakeisi.
5. Kaltės žabangai. Beje, apie tą savigraužą. Tai – vienas labiausiai tikėtinų reiškinių priėmus sprendimą skirtis. Taip, tu jį šiek tiek įskaudinsi. Taip, gal jis buvo ir labai geras, ar bent jau stengėsi toks būti. Taip, jis dabar kaltina tave. Tačiau sutik: visų pirma, tu turi teisę kurti savo gyvenimą, kaip nori, o jis – jau didelis berniukas, tad be tavęs neprapuls. Antra, būtų tik blogiau, jei liktum su juo iš gailesčio ar norėdama numalšinti kaltės jausmą. Laiminga pora – tik ta, kurioje abu partneriai laimingi. O jei tu su juo jautiesi blogai, tai išsiskirdama tik paslaugą padarai, nepasmerkdama jo tapti vienu iš nelaimingos poros narių.
6. Palik taip, kaip pati norėtum būti palikta. Nors, aišku, niekas nenori būti paliktas, vis dėlto prieš išsiskirdama su juo pagalvok, koks variantas tau pačiai būtų priimtiniausias, jei jis sugalvotų palikti tave? Kas geriausiai tau padėtų išsaugoti orumą? Pamėgink pasielgti pati būtent taip – tada bent jau tikrai žinosi, kad padarei viską taip, kaip, tavo nuomone, turėtų būti geriausia.
