Kai už lango kaitina saulė, dažnas skuba mėgautis vasaros malonumais. Iš praktikos žinome, kad mūsuose vasaros malonumai gali greitai baigtis – vėl dangus apsiniauks ir vasaros kaip nebuvę. Tad ir skuba žmonės prie vandens telkinių, kaitinasi saulėje.
Deja, vasaros malonumai gali baigtis ne tik sveikatos sutrikimu, bet ir didele nelaime. Per praėjusį savaitgalį Greitosios medicinos pagalbos medikų pagalbos prireikė dviem tvenkiniuose skendusiems žmonėms, persikaitinusiems saulėje, apalpusiems nuo kaitros bažnyčioje. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė pataria saugoti sveikatą, nes vasaros malonumai gali sukelti atostogas sugadinsiančių sveikatos sutrikimų.
Ir skendo, ir perkaito
Per praėjusį savaitgalį, kai termometro gyvsidabrio stulpelis artėjo prie trisdešimties laipsnių padalos, Greitosios medicinos pagalbos stoties medikų pagalbos darbuotojai sulaukė ir pagalbos šauksmo tų, kuriems vasaros malonumai jau tapo problema.
21-erių metų šiaulietė kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nes grįžusią iš paežerės, kur kaitinosi saulėje, ėmė krėsti šaltis, sukilo temperatūra. Moterį teko vežti į ligoninę.
Panašiai jautėsi ir 62-ejų metų šiaulietė, grįžusi iš Palangos. Moteris pasakojo, jog maudėsi jūroje, nors vandens temperatūra – vos 15 laipsnių šilumos. „Ją krėtė šaltis, oda tarsi nuplikyta“, – pasakojo medikė. Šiaulietė pasikliovė medikų patarimais, kaip įveikti nedidelį sveikatos sutrikimą, ir ligoninės paslaugų atsisakė.
Skubėjo savaitgalį medikai ir gelbėti skęstančiųjų. Du pagyvenę žmonės skendo tvenkiniuose. Nors vandens temperatūra ir pakankama, tačiau ir juose maudytis reikia atsargiai. Vieną skendusį žmogų ištraukė patys prie tvenkinio poilsiavę žmonės, tačiau jis buvo be sąmonės ir greitosios medicinos pagalbos medikai skubiai nuvežė į ligoninę.
Kitas skęstantysis išgelbėtas Naisių prūdelyje. Žmogaus kūnas plūduriavo vandens paviršiuje. Medikai pastebėjo iš vandens ištraukto žmogaus galvoje traumos žymių. Pasak. E. Kukaitienės, galėjo būti, kad jis nėrė į vandenį ir trenkėsi galva į dugną, kuriame galėjo būti ir akmenų, ir šiukšlių. Žmogus atgavo sąmonę, atsimerkė, tačiau kentė skausmą, dejavo. Jis nuvežtas ir paguldytas į ligoninę. Tiesa, abu nukentėjusieji buvo neblaivūs.
Alinantis karštis pavojingas
Toks karštis, koks pastarosiomis dienomis užklupo Lietuvą, alina kiekvieną žmogų. Pasak E. Kukaitienės, ypač reikia saugotis ilgo buvimo saulėje, nes birželio saulės spinduliai – labai aktyvūs, labai greitai įdegama ir net nudegama.
Ypač karštis pavojingas sergantiesiems akmenlige, epilepsija, kraujotakos ligomis, nėščioms moterims, sergantiems psichikos ligomis. Šie žmonės, pasak E. Kukaitienės, ypač turėtų vengti ilgo buvimo saulėje. Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų neiti ravėti daržų vidudienį, kai saulės spinduliai aktyviausi. Lauke dirbantiems žmonėms nederėtų dirbti be galvos apdangalo bei kaisti visą dieną saulėje. Nereikėtų ilgai būti ir gatvėje. Medikai pataria nuolat užeiti į parduotuves, kuriose yra kondicionieriai, ir atsivėsinti.
Norėdami išvengti sveikatos sutrikimų karščio metu žmonės turėtų keisti dienotvarkę, atidėti darbus lauke vakarui ar ankstesniam rytui, kai saulė mažiau kenksminga.
Medikė pataria daugiau gerti skysčių. Ypač jų reikia, kai saulėje jau pabuvota, oda pernelyg nudegusi.
Alinantys karščiai ypač pavojingi pagyvenusiems žmonėms, jei jie geria mažai skysčių. Todėl karštą vasaros dieną reikėtų neišeiti iš namų be butelio vandens. Per karščius prakaituodamas žmogus praranda daug skysčių, dėl to tirštėja kraujas, organizme kaupiasi akmenys. Kai pajuntamas troškulys, jau gali būti per vėlu atstatyti skysčių balansą.
Tie, kurie karštyje geria alkoholinius gėrimus, geriau nepasijus, nors geriančiųjų, pasak gydytojos E. Kukaitienės, nestinga. Alkoholis karštyje, pasak medikės, labiau toksiškas nei vėsią dieną, todėl apsinuodijama daug greičiau.
Peršalusių taip pat nestinga
Kenkia ir žmonėms, ir gyvūnams ne tik buvimas saulėje, bet ir ilgas buvimas karštose patalpose. Ir praėjusį savaitgalį medikų pagalbos prireikė moteriai, apalpusiai bažnyčioje. Todėl medikė pataria vyresnio amžiaus žmonėms melstis namuose, nes iš patirties žino, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai bažnyčioje žmogų ištinka kraujotakos sutrikimai. Kai žmogaus aukštas kraujospūdis, galimas ir infarktas, ir insultas.
Žmogų tvankioje ir karštoje patalpoje gali ištikti šilumos smūgis, nedaug kuo besiskiriantis nuo saulės smūgio. Kai ilgai būnant saulėje ar tvankiose patalpose sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, ima pykinti – laikas ieškoti pavėsio, atsigerti vandens, žaliosios arbatos.
Ilgai būnant namie karštą vasaros dieną patariama drėkinti patalpas, džiaunant kambaryje drėgnas paklodes arba pastatyti keletą indų su vandeniu. Būnant namie, kai kambario temperatūra artėja prie 30 laipsnių, patariama dažniau maudytis vėsioje vonioje ar duše.
Ypač per karščius reikia saugoti vaikus. Nors perkaitusiems paplūdimiuose medikų pagalbos dar neprireikė, tačiau paplūdimiuose ir net daugiabučių kiemuose nestinga vaikų be galvos apdangalo, o tai, pasak medikės, labai pavojinga.
Deja, vaikams dažniau prireikė pagalbos dėl... peršalimo. „Perkaitę vaikai geria šaltus gėrimus, valgo ledus, tad ima skaudėti gerklę, kyla temperatūra“, – sako medikė.
„Padeda“ ir vanduo. Nesigrūdinusiam žmogui nepatariam maudytis šaltesniame nei 18 laipsnių temperatūros vandenyje. Ir ne tik dėl peršalimo. Vėsiame vandenyje maudantis karštą dieną, pasak E. Kukaitienės, gali sutraukti mėšlungis. Tai ypač pavojinga sergančiam epilepsija, sergančioms ginekologinėmis ligomis ar turintiems prostatos problemų.
Girtam vandenyje – jūra iki kelių. Taip sako liaudies išminčiai ir tai patvirtino praėjusios savaitės įvykiai. Deja, net jei ir buvo atgaivintas gėlame vandenyje skendęs žmogus, būtina, kad jį stebėtų medikai, nes gali ištikti mirtis dėl organizme jau įvykusių pavojingų pokyčių.
Karščiai tęsiasi – įsiklausykite į kardiologo patarimus
Pasak sinoptikų pranešimų, iš Afrikos užplūdę vasaros karščiai dar išsilaikys bent porą savaičių.
Karštomis dienomis ypač daug prakaituojame, netenkame nemažai organizmui būtinų druskų, mikroelementų.
Karštis ypač pavojingas nutukusiems žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos, sunkiomis lėtinėmis, skydliaukės ligomis, mažiems vaikams ir nėščioms moterims.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologė Vidmanta Milašienė pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip tinkamai elgtis per karščius.
– Kokį pavojų kelia užsitęsę karščiai?
– Per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas. To pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu. Ypač turėtų būti atsargūs ir įsiklausyti į savo organizmą žmonės, priklausantys minėtoms rizikos grupėms.
– Patarkite, kaip elgtis per karščius?
– Jei norite pasimėgauti saule nepatirdami neigiamo jos poveikio, nepamirškite:
karštą dieną neužsibūti saulėje, ypač jos venkite nuo 11 iki 15 val., nes tada ji pavojingiausia;gerti dažniau nei troškina. Geriausia – vandenį, natūralias sultis, nesaldintą arbatą. Labai svarbu ir maistas, valgykite lengvai virškinamą; vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų;pasirūpinti tinkama natūralaus pluošto apranga, lengva avalyne, dėvėti galvos apdangalą;naudoti apsauginį kremą nuo saulės;per karščius riboti fizinį aktyvumą, ypač lauke.
– Į kokius simptomus reikia reaguoti nedelsiant?
– Pirmiausia noriu patarti – pasijutę blogai kreipkitės pagalbos į aplinkinius. Reaguoti reikia nedelsiant, jei:
* sustiprėjo ir padažnėjo pulsas (iki 110–160 k./min.) ir kvėpavimas (per 20 k./min.)
* skauda ir svaigsta galva, spengia ausyse, sutriko pusiausvyra
* jaučiate net menkiausią skausmą širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas
* pakilo aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38–41 laipsnių)
* troškina, jaučiatės mieguistas, vangus
* paraudo oda.
Mano apibūdintos būklės gali sukelti širdies infarktą, smegenų funkcijų apribojimą, spazmus. Kartais netekama sąmonės, todėl pasijutus blogai negalima likti vienam.
– Kaip padėti blogai pasijutusiam žmogui, ko imtis pirmiausia?
– Pirmiausia sunegalavusį žmogų reikia skubiai nuvesti ar nunešti į vėsią vietą. Po kojomis pakiškite pagalvę ar suvyniotus drabužius. Tai padeda pagerinti galvos ir širdies kraujotaką.
Atlaisvinkite drabužius, vėdinkite tinkamiausia po ranka pasitaikiusia priemone.
Uždėkite ant galvos šaltą kompresą, suvilgykite vandeniu veidą, lūpas, kaklą.
Duokite atsigerti, geriausia ko nors rūgštaus. Nepamirškite, kad jei žmogus be sąmonės, girdyti vandeniu negalima, nes užsikimš kvėpavimo takai. Paguldykite ant šono, vėdinkite ir kvieskite medicinos pagalbą.
Žmonės karštį toleruoja nevienodai, todėl rekomendacijų, kokia temperatūra gali būti pavojinga, nėra. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir paisyti rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingiems net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.
Zita KATKIENĖ
