Tuo metu PSO teigė, kad naujojo koronaviruso plitimo greitis yra „keliantis nerimą“. Iki to laiko virusas buvo aptiktas beveik 60 procentų pasaulio, ir žmonės labai laukė atsakymų. Pradėjo sklisti sąmokslo teorijos, kad ši mirtina liga galėjo būti sukurta tik žmogaus – gandai, kuriuos greitai paneigė oficialūs tyrimai.
Mokslininkai vieningai nusprendė, kad tai yra zoonozinis užkrato pernešimas, o virusu žmones užkrėtęs padaras – pasagnosis šikšnosparnis. Tačiau liko klausimas: kaip COVID-19 taip greitai užvaldė planetą?
Naujame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Scientific Reports“, galimai slypi atsakymas, kartu su mįslingu naujų klausimų rinkiniu. Nepaisant vyraujančios koronaviruso kilmės „šikšnosparnių“ teorijos, dviejų Australijos universitetų mokslininkai nustatė, kad pandemiją sukėlęs virusas SARS-CoV-2 yra geriau prisitaikęs užkrėsti žmones nei bet kurią kitą tirtą rūšį.
„Žmonės parodė stipriausią susirišimą su viruso smaigaliu, kas atitinka didelį imlumą virusui, – paaiškino tyrimo bendraautorius Davidas Winkleris. – Todėl tai labai stebina, jei iš tikrųjų gyvūnas buvo pradinis infekcijos šaltinis.“
Kaip ir daugumai infekcinių ligų, COVID-19 iki šiol buvo priskirta gyvūninė kilmė – greičiausiai šikšnosparniai. To priežastis slypi viruso genome: jo genetinė struktūra labai panaši į kitų šimtų koronavirusų, kurie, kaip jau žinoma, užkrečia šikšnosparnius. Pagrindinis SARS-CoV-2 skirtumas yra smaigalio baltymas, kurį virusas naudoja tam, kad prisijungtų prie specifinio baltymo – ACE2 – ir įsiskverbtų į gyvūno ląsteles.
Mokslininkai tyrė būtent šį smaigalio baltymą. Atsižvelgdama į 13 rūšių gyvūnų, tokių kaip šikšnosparniai, skujuočiai, žmonės, taip pat naminių gyvūnų, tokių kaip katės ir šunys, ir komercinių gyvūnų, tokių kaip kiaulės ir arkliai, genominius duomenis, komanda sukūrė sudėtingus kompiuterinius kiekvienos rūšies ACE2 baltymų receptorių modelius. Tada jie naudojo šiuos modelius, kad apskaičiuotų, kaip stipriai SARS-CoV-2 smaigalio baltymai gali prie jų prisijungti. Kitaip tariant, kaip lengvai virusas gali užkrėsti tą šeimininką.
Rezultatai nustebino: „Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad viruso gebėjimas prisijungti prie šikšnosparnio ACE2 baltymo buvo prastas, palyginti su jo gebėjimu prisirišti prie žmogaus ląstelių, – sakė bendraautorius profesorius Nikolajus Petrovskis. – Tai prieštarauja teorijai, kad virusą žmonėms tiesiogiai perdavė šikšnosparniai.“
„[Jei] virusas turi natūralų šaltinį, jis galėjo pasiekti žmones tik per tarpinę rūšį, kurią dar reikia surasti“, – paaiškino jis.
Vienas atsitiktinis tyrimo atradimas buvo tai, kad skujuočiai, vienas iš anksčiau įtartų koronaviruso pandemijos šaltinių, yra jautresni SARS-CoV-2 nei bet kurios kitos tirtos ne žmonių rūšys.
Skujuočiai buvo greitai atmesti kaip užkrato pernešimo vektorius, nustačius, kad rūšyje rastas koronaviruso tipas per daug skiriasi nuo SARS-CoV-2, kad būtų buvęs jo protėvis. Tačiau abu virusai turi vieną svarbų bruožą – beveik identišką smaigalio baltymą.
„Šis dalinimasis beveik identiškais smaigalio baltymais beveik neabejotinai paaiškina, kodėl SARS-CoV-2 taip gerai jungiasi prie skujuočių ACE2 baltymo“, – paaiškino N. Petrovskis.
Neseniai vėl pasirodžius vadinamajai „ištrūkimo iš laboratorijos“ teorijai apie pandemijos kilmę, šie atradimai dar labiau pakaitino nesibaigiančią diskusiją.
„Skujuočio ir SARS-CoV-2 smaigalių baltymai galėjo išvystyti panašumus per konvergencinės evoliucijos procesą, genetinę rekombinaciją tarp virusų arba per genų inžineriją, – pažymėjo N. Petrovskis. – Mes dabar neturime būdo, kuriuo galėtume nustatyti, kuri galimybė labiausiai tikėtina.“
