Kai imame spėlioti, koks pasaulio miestas galėtų būti laikomas pačiu brangiausiu, tai dulkėtoji Angolos sostinė – Luanda – neatrodo rimta varžovė, rašo tinklalapis bbc.co.uk.
Chaotiškas, ne toks glamūrinis ir prašmatnus kaip kad Niujorkas, Tokijas ar Maskva, menantis neseniai vykusį pilietinį karą, šis miestas įsikūręs šalyje, kurios daugiau nei pusę gyventojų turi išsiversti vos už du dolerius per dieną.
Nepaisant akivaizdaus skurdo, kuris ypač bado akis lūšnynų rajonuose, Luanda išsiskiria iš kitų pasaulio didmiesčių itin aukštomis kainomis.
Angolos sostinė Luanda. Reuters/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Namo nuomos kaina mėnesiui šiame mieste siekia apie 10 tūkst. dolerių, patiekalas vidutiniame restorane kainuoja apie 50 dolerių, o už naktį viešbučio kambaryje teks suploti apie 400 dolerių. Tiesa, maisto kainos taip pat ne mažiau įspūdingos, mat už importuotų pomidorų kilogramą teks mokėti apie 16 dolerių.
Vidutinės klasės automobilio nuoma dienai kainuos apie 90 dolerių (vairuotojo paslaugos į šią kainą neįeina), o visureigio nuoma, kurie rekomenduojami dėl itin prastų vietos kelių, dienai kainuos 200 dolerių.
Kai Wina Miranda 2008 m. persikėlė iš Indonezijos į šį miestą, mat Luandoje jos vyras Erwinas Santos dirbo inžinieriumi, ji žinojo, kad šiame mieste gyventi bus brangu, tačiau nesitikėjo, kad taip.
Angolos sostinė Luanda. Reuters/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
„Tiesą sakant, apie tai, kiek kainuoja pragyvenimas Angoloje domėjausi internete“, – kalbėjo 34 metų moteris, – tai nebuvo labai konkreti informacija, tik istorijos žmonių, kurie dalijosi savo patirtimi apie pragyvenimo lygį čia, o tikrąją tiesą sužinojau jau atvykusi į šalį.“
Taip pat 34-erių moters vyras Erwinas dirba tarptautinėje naftos kompanijoje, kuri padengia porai būsto nuomos, automobilio išlaidas bei septynmetės dukros mokslus tarptautinėje mokykloje.
Winos teigimu, didžiausios šeimos išlaidos – maisto produktams. „Per mėnesį maistui išleidžiame apie 2 tūkst. dolerių ir mes net nevartojame alkoholio“, – pasakojo moteris, akcentuodama, kad itin brangiai kainuoja mėsa ir daržovės.
Angolos sostinė Luanda. Reuters/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
„Mes prijaučiame Azijos virtuvei, tad vartojame daug pupelių daigų ir panašių produktų, o šaldytos, net ne šviežios jautienos kilogramas Luandoje kainuoja apie 45 dolerius.
Fernando Azvedo, portugalas telekomunikacijų inžinierius, su savo žmona Luandoje gyvena nuo 2010-ųjų, sakė, kad nebrangiai galima įsigyti alaus (60 centų už butelį), cigarečių ( 1, 50 dolerio) ir degalų – 40 dolerio centų už litrą dyzelino.
„Žinoma, kai kurių dalykų galima įsigyti Luandoje ir mažesnėmis kainomis, bet niekada negali būti tikras dėl prekės kokybės. Tik vaisius perku gana pigiai visą kitą stengiuosi įsigyti parduotuvėse, nes nesinori rizikuoti knežinat, kur tie produktai pabuvojo anksčiau“, – teigė F. Azvedo. Per mėnesį vyras apie 5 tūkst. dolerių skiria buto išlaikymui (dalį būsto išlaidų jam kompensuoja kompanija) bei dar apie 2 tūkst dolerių reikia maistui bei kitoms išlaidoms.
James Wilde, gyvenęs daugelyje pasaulio šalių, bet šiuo metu jis dirba vokiečių telekomunikacijų bendrovėje Luandoje, sakė: „Šis miestas tikrai yra pats brangiausias iš visų, kuruose man kada nors yra tekę lankytis. Nuomos ir maisto kainos tikrai verčia sunerimti. Už dviejų miegamųjų kambarių butą Luandoje tenka mokėti 4-5 tūkst. dolerių per mėnesį, o tuo tarpu gyvendamas Maskvoje turėjau mokėti 2 tūkst eurų nuomos mokestį ir gavau už tai nepalyginamai geresnės kokybės gyvenamąją vietą.“
„Buvau šokiruotas, kai vos čia atsikraustęs apsipirkau maisto prekių parduotuvėje už 800 dolerių ir net neprisipyliau pilno automobilio degalų bako. Labiausia piktina tai, kad net ir mokėdamas įspūdingą kainą, nebūtinai gausi kokybišką prekę ar paslaugą“, – kalbėjo J. Wilde.
Klausimas, kodėl Luanda toks brangus mietsasturi keletą atsakymų. Viena iš pagrindinių priežasčių, tai 1975 metais prasidėjęs pilietinis karas, trukęs iki pat 2002-ųjų, kurio metu Angola siekė tapti nepriklausoma nuo Portugalijos.
Šiuo laikotarpiu ne tik buvo sustojo pramonės ir žemės ūkio plėtra šalyje, bet ir smarkiai apgadinti keliai, geležinkeliai, vandentiekio sistemos ir kiti strategiškai skvarbūs objektai.
Angolos sostinė Luanda. Reuters/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Nors anksčiau pagrindinės pagrindinės šalies eksporto prekės buvo kava ir medvilnė, o visais kitais produktais vidiniam vartojimui pasirūpindavo šalies ūkis ir pramonė, tai po karo ši šalis priversta importuoti apie 80 proc. vartojimo prekių.
Į kiekvienos maisto skardinės ar pakuotės parduotuvės lentynoje kainą įskaičiuota jos atkeliavimo į šalį kaštai ir dar gausybė įvairiausių mokesčių, tarp jų ir pačių prekybininkų numatyti antkainiai. Nors šalies politikai teigia, kad viena svarbiausių darbų yra kainų mažinimas, cinikai sako, kad tai padaryti bus sunku, kol šalies verslo elitą sudaro importo įmones kontroliuojančios bendrovės.
