„Ilgai užsitęsęs stresas ir įtampa darbe – tai didelis žingsnis perdegimo sindromo link. Tokiu atveju svarbu atpažinti pirmuosius sindromo požymius ir atgauti emocinę pusiausvyrą, kadangi prarasti save nuolat skubančiame pasaulyje ir įtampos kupinoje aplinkoje labai paprasta“, – sako meno terapeutė, psichologė Jurgita Valiulienė.
Kaip atpažinti perdegimo sindromą?
Pasak meno terapeutės, psichologės, jei baigiantis išeiginėms ar net kiekvieną vakarą imate nerimauti, nes rytoj reikės eiti į darbą, o atsigulus miegoti nerimas vis didėja, prireikia migdomųjų vaistų, kamuoja įkyrios mintys ir užuot pailsėję ryte atsikeliate dar labiau pavargę – būtina sunerimti. Tokie požymiai yra rimtas ženklas pasirūpinti savo sveikata, kadangi vėliau gali prasidėti ir kiti negalavimai, kaip galvos skausmas, virškinimo trakto sutrikimas, perdėtas jaudulys, trukdantis net laisvai kvėpuoti ir džiaugtis gyvenimu.
„Taip pat perdegimo sindromas gali pasižymėti blėstančia motyvacija, kada anksčiau buvusi įdomi ir maloni veikla ima atrodyti beprasmiška. Gali pradėti kankinti ir chroniškas nuovargis, kada galimo skirti laiko poilsiui nebepakanka, nes šis tampa nekokybiškas ir neatstatantis jėgų.
Perdegimo sindromo metu kyla nepakantumas kolegoms ar vadovams, imama smulkmeniškai, jauriai ir itin asmeniškai reaguoti į nekaltus aplinkinių ištartus žodžius. Taip pat nuolat ima lydėti nusivylimo savimi ir aplinka jausmas, apie darbą kyla vien negatyvios mintys“, – teigia J. Valiulienė.
Kaip kovoti arba išvengti perdegimo sindromo?
Šis sindromas yra gabių, siekiančių gerų darbo rezultatų žmonių, o tai, pasak specialistės, reiškia, kad įmonės ar organizacijos gali prarasti tikrai labai vertingus darbuotojus, kuriuos kartais nėra taip lengva pakeisti. Norinti išvengti perdegimo sindromo būtina mokytis pozityvaus požiūrio į įsivaizduojamas nesėkmes, kadangi neretai lyg tragedija priimami visai nereikšmingi nesklandumai. Be to, svarbu išmokti paprašyti kolegų pagalbos ar patarimo, suvaldyti dirbtinai užsikrauto darbo krūvį, kadangi tai gali būti nesugebėjimas susidėlioti darbus prioritetų tvarka, kada vienu metu chaotiškai puldinėjama nuo vienų darbų prie kitų, tuo pačiu spėjant kritikuoti ir analizuoti kolegų veiklą arba asmeninio gyvenimo detales.
Būtina mokytis koncentruoti dėmesį į tai, kas daroma čia ir dabar, sklandžiai, lengvai ir be įtampos atlikti tai, ką vis tiek reikės padaryti. Jei tą patį darbą dirbsite nuosekliai, ramiai ir susikoncentravus, viskas bus atlikta kur kas greičiau ir paprasčiau, nei darant chaotiškai, besiblaškant, neužbaigus vieno ir griebiantis kito.
Užsiėmimai, gydantys perdegimo sindromą
Gelbėti nuo įtampos ar gydyti nuo perdegimo sindromo gali bet kokia sportinė, kūrybinė veikla ar savo hobio turėjimas, kaip vaikščiojimas, treniruotės, organizmą stiprinantys kvėpavimo pratimai, piešimas, siuvinėjimas, žvejyba, žygiai ir t.t. Šiuo atveju nesvarbu, koks tai užsiėmimas, svarbiausia, kad jis nukreiptų žmogaus mintis nuo darbo, nuo neatliktų darbų ar nepasiektų rezultatų.
Psichologė teigia, kad blogai yra tai, jog baimė suklysti gimdo nenorą veikti. Taip dingsta gyvenimo lengvumas, lankstumas bendraujant vieniems su kitais, lenktynės tampa vos ne vieninteliu būdu pasakyti: „aš galiu“, „aš sugebu“.
Kaip nuvyti stresą?
Psichologė Jurgita Valiulienė pateikia keletą paprastų, tačiau itin efektyvių patarimų, kaip galime atsikratyti mus užklupusio streso:
• Kada užklumpa stresas, reikia giliai pakvėpuoti – įkvėpti ateitį ir iškvėpti praeitį. Įkvepiant pagalvoti apie tai, kas gero mūsų laukia, o iškvepiant, kas buvo negera, ir tai paleisti.
• Kai užeina liūdesys arba sunkėja būsena dėl neramių minčių, reikia uždėti ranką ant kaktos, susikaupti ir pasakyti: „aš priimu savo mintis“. Kai pradėsime atsekti tas mintis, kurios neduoda ramybės, jos nurims ir pradės lengvėti. Po tokio pratimo mes išeiname iš minčių ir pradedame jausti tai, kas yra čia ir dabar.
• Užklupus blogoms emocijoms imkite lapą, tušinuką ir pabūkite vaikais. Lapą padalykite į dvi dalis: dešinėje pusėje imkite intensyviai braižyti taip, kaip vaikai piešia pirmus piešinius, vadinamus keverzonėmis. Emociškai pripieškite kuo stipriau ir ryškiau pilną lapą, koncentruodamiesi į jaučiamą stresą taip, tarsi išstumiate jį į popieriaus lapą. Piešdami būtinai darykite iškvėpimus į tą piešinį. Kai blogas emocijas išpiešite, pajusite atokvėpį. Tada kairėje lapo pusėje nupieškite save laimingą, pozityvios emocinės būsenos – tai, kas jums yra laimė, blogąją pusę nukirpkite ir išmeskite.