Druska – vienas dažniausių prieskonių lietuvių virtuvėje, tačiau pastaraisiais metais vis pasigirsta įvairiausių teorijų ir įspėjimų, kad gaminant valgį jos reikėtų vengti. Kas tiesa, o kas melas? Į klausimus atsako Jeilio universiteto prevencinių tyrimų centro steigėjas, mokslų daktaras Davidas L. Katzas.
Klausimas: „Man 50 metų. Mano kraujo spaudimas normalus, tačiau mėgstu valgyti sūriai. Be to, valgau daug vaisių ir daržovių. Ar man būtina stebėti suvartojamos druskos kiekį?“
Atsakymas: „Iki šiol sklandė nuomonė, kad druskos vartojimas kelia kraujo spaudimą. Pastaruoju metu dėl šios nuostatos atsiranda vis daugiau dvejonių. Vieniems druska iš tiesų kelia kraujospūdį, o kitų organizmai sugeba ją toleruoti ir nejaučia jokios žalos. Dėl tokios dvejopos nuomonės prieita prie išvados, kad egzistuoja alergija, arba padidėjęs jautrumas druskai. Teigiama, kad šiam elementui alergiški tik 10 procentų pasaulio gyventojų. Vis dėlto šiandien dar gana sunku išaiškinti, ar žmogus alergiškas druskai, todėl mokslininkai jau bando įrodyti, kad egzistuoja vadinamasis druskos genas. Nors tyrimais įrodyta, kad dauguma žmonių gali vartoti druską jos neribodami, sveikatos apsaugos atstovai laiko tai mažiausiai rekomenduojamu vartoti cheminiu junginiu.
Beje, aukštas kraujo spaudimas nėra vienintelė liga, kuria reikėtų susirūpinti. Kai kuriems kraujospūdis išlieka toks pats, bet aukštas druskos lygis tiesiogiai veikia širdį ir jos arterijas. Be to, druska ištraukia kalcį iš kraujo ir taip paskatina kaulų tankio mažėjimą – osteoporozę.
Jeigu valgote daug šviežių vaisių ir daržovių, jei dažniausiai maitinatės namuose ruoštu maistu – jaudintis nėra ko. Svarbu žinoti, kad net 77 procentai natrio kiekio gaunama iš pusgaminių ir parduotuvėse ruoštų maisto produktų. Gaminkite maistą tik iš šviežių produktų ir suvartosite vos ketvirtadalį druskos kiekio, kurį suvartoja Amerikos gyventojas (apie 4 000 miligramų). Rekomenduojamas natrio dienos kiekis – 2 300 miligramų.
Pastaba: didelį druskos kiekį galima rasti ir sveikai atrodančiuose produktuose, pavyzdžiui, paprastoje sėlenų bandelėje yra 800 miligramų druskos, o kai kuriuose pusryčių dribsniuose – iki 600 miligramų. Saldumynuose taip pat yra nemažai druskos.“
Apie jūros druską
Klausimas: „Gamindama maistą naudoju daug jūros druskos. Ar gali būti, kad mano organizmui trūksta jodo?“
Atsakymas: „Beveik neįmanoma. Suaugusiems reikia 150 mikrogramų jodo per dieną, kurį lengvai gauna iš suvartoto maisto. Jodo gausu ne tik druskoje su jodu, bet ir žuvyje, braškėse, vėžiagyviuose, jogurte, karvės piene ir kiaušiniuose. Rudieji jūros dumbliai taip pat turi labai daug jodo, tad sušių mėgėjų organizmuose jo tikrai netrūksta. Nebūtina kiekvieną dieną maitintis žuvimi, juolab kad žmogaus organizmas nekaupia jodo atsargų. Jei prieskonių lentynoje visuomet turėsite druskos su jodu ir retkarčiais naudosite ją gamindami maistą, galite būti tikri, kad jūsų organizmui netruks jodo.
Jodo stygius neleidžia organizmui normaliai sintetinti skydliaukės hormonų, todėl ši, kompensuodama hormonų kiekį, įsitempia ir išskiria daugiau hormonų nei įprasta, taigi žmogus pasijunta nuvargęs, jį apninka depresija, didėja svoris ir galų gale sutrinka skydliaukės veikla.
Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims jodo reikia labiausiai, nes šis elementas svarbus vystantis kūdikio smegenims. Kiekviena būsima ar esama mama gali pasitarti su šeimos gydytoju ir pradėti vartoti maisto papildus su jodu. Taip pat galima atlikti skydliaukės tyrimą ir išsiaiškinti jodo kiekį organizme. Jei jis per mažas, gydytojas būtinai rekomenduos tinkamą sprendimą ar gydymą.“
Pagal www.oprah.com parengė Rasuolė Čepulinskaitė
