„SPF – tai apsaugos nuo saulės faktorius. Šalia šių raidžių esantis skaičius rodo ne stiprumą, o laiką, kurį galime būti saugūs saulės atokaitoje. Jis apskaičiuojamas faktoriaus skaičių padauginus iš 10 minučių.
Pavyzdžiui, jeigu naudojame priemonę su SPF30, tai reiškia, kad apsauga nuo saulės truks 300 minučių. Praėjus šiam laikotarpiui, oda nebeturės apsaugos nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių, todėl priemonę reikės aplikuoti pakartotinai“, – aiškina L. Liaugotienė.
„Apsauginės priemonės nuo saulės su aukštesniu faktoriumi tik prailgina saugų buvimą saulėje, tačiau jų teikiama apsauga yra tokia pati. Tai reiškia, kad naudojant priemonę su SPF50, ją pakartotinai aplikuoti reikės po 500 minučių, tačiau jos teikiama apsauga bus tokia pati kaip ir priemonės su SFP30”, – teigia „Camelia“ vaistininkė.
Anot L. Liaugotienės, daugelis taip pat galvoja, kad naudojant priemonę su aukštu SPF faktoriumi, ją pakanka aplikuoti tik kartą per dieną. Vaistininkė teigia, kad tai netiesa – priemonę dienos metu reikia aplikuoti pakartotinai ir taip dažnai, kai baigiasi jos veiksmingumas. Pavyzdžiui, naudojant priemonę su SPF40 po 400 minučių.
Oda apsaugoti reikia visada
„Įdegusioje odoje yra melanino – natūralaus pigmento, kuris suteikia rudą atspalvį. Jis užtikrina apsaugą nuo saulės ir mes nejaučiame nudegimo požymių, nors mūsų oda veikiamai neigiamai. Dėl to naudoti apsaugines priemones nuo saulės būtina ir tada, kai oda įdegusi, o vizualaus saulės žalos poveikio nesimato“, – įspėja L. Liaugotienė.
„Mūsų oda turi atmintį, o UV spinduliuotės keliama žala akumuliuojasi. Tai reiškia, kad kiekvienas nudegimas saulėje palieka savo pėdsakus mūsų odoje, kurie išryškėja laikui bėgant“, – sako vaistininkė.
Vaistininkės teigimu, kai į gilesnius odos audinius prasiskverbia UVB spinduliai, jie sukelia DNR pakitimus ir mutacijas, dėl to slopta imunitetas, didėja pūslelinės ir vėžinių susirgimų rizika. Tuo tarpu, UVA spinduliai gali sukelti fotosenėjimą – priešlaikinį odos senėjimą.
„Dėl žalingo saulės poveikio gali atsirasti nudegimai, išsivystyti pigmentinės dėmės bei aktininė keratozė (saulės keratozė) – navikinė odos liga, kuri pasireiškia gelsvos spalvos suragėjusių dėmių atsiradimu ant veido, krūtinės ar nugaros. Šiuose ligos židiniuose oda taip pat gali būti pasidengusi atsilupusiais žvyneliais“, – pasakoja L. Liaugotienė.
Vaistininkė akcentuota, kad minėtų padarinių išvengti padeda tinkama apsauga nuo saulės naudojant kokybiškas priemones ir saikingas mėgavimasis saulės voniomis.
Yra priemonių, galinčių padėti
Jeigu vis dėlto kenksmingo UV poveikio išvengti nepavyko, L. Liaugotienė pataria, kokias priemones vertėtų naudoti priklausomai nuo padarinių, su kuriais susiduriate:
Jeigu patyrėte nudegimą saulėje, pasirūpinkite odą drėkinančiu kremu ar putomis, kurių sudėtyje būtų pantenolio, hialurono rūgšties ir alijošiaus. Šios priemonės atstato drėgmės balansą ir skatina odos regeneraciją.
„Putas naudoti paprasčiau, nes pakanka jas užpurkšti ant odos. Kremą reikia įtrinti į odą, o dėl to ji gali dar labiau sudirginti“, – pranešime spaudai aiškina vaistininkė.
Jeigu nudegimo vietoje jaučiate skausmą, naudokite deksketoprofeną ar ibuprofeną, kurie ne tik jį numalšins, bet ir sumažins uždegimo išsivystymo riziką.
Jeigu pastebėjote pigmentines dėmes, rinkitės specialius kremus ar serumus, kurių sudėtyje būtų vitaminų C ir D, šlamučio, saldymedžio bei indiškojo lapainio ekstraktų. Šios priemonės šviesina atsiradusius odos atspalvio pakitimus ir skatina odos atsinaujinimo procesus.
Neleiskite, kad visuomenėje gajūs mitai formuotų klaidingą požiūrį apie apsaugą nuo saulės. Vadovaukitės patikima informacija ir tinkamai pasirūpinkite savimi – tik tokiu būdu išvengsite gresiančių padarinių, kuriuos sukelia UV spinduliuotė.
