Brigita Žebrauskaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
Vardas – tai vizitinė kortelė, su kuria žmogus gyvena visą gyvenimą. Nors vardų sąrašas ilgas, tėvai pripažįsta, kad vaiko vardo išrinkimas jiems – nemenkas iššūkis. Specialistai primena, kad vardo parinkimo neturėtų lemti šiandieninės mados.
„Mano mama skaitė dailininko Goya biografiją, ir ten buvo labai dažnai minima hercogienė Cayetana de Alba. Dailininkas labai dažnai ją tapė. Ji buvo viena turtingiausių Ispanijos žmonių ir labai svarbi asmenybė tais laikais. Mano mamai labai patiko tas vardas, kaip ir pati hercogienė, todėl sugalvojo mane taip pavadinti“, – pasakoja Kajetana Ageikinaitė.
Lotyniškos kilmės vardas Kajetana reiškia Italijos miesto Kajetos gyventoją.
Draugai merginą paprastai vadina Kaja.
„Šimtą kartų gyvenime galvojau, kad mieliau būčiau Austėja, man tai buvo pats gražiausias vardas. Tačiau, sulaukus 16–17 metų, pradėjau suprasti, kad jeigu mano vardas būtų kitas, tai tikriausiai ir aš būčiau ne aš, kad tai yra dalis manęs. Nusprendžiau, kad aš galiu būti tiktai Kajetana ir niekas kitas“, – tvirtina K. Ageikinaitė.
Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje populiarūs buvo „muilo operų“ veikėjų vardai. Vėliau Liusindas ir Chulijus pakeitė realybės šou ir kitų televizijos projektų herojų vardai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir pasaulyje garsi dainininkė Adelė išpopuliarino ir savo vardą.
„Šiuo metu populiarūs vardai yra Matas, Lukas, Dovydas, Jokūbas, Ignas, Augustas, Naglis, Tomas, Gabrielius, Danielius. Tai vyriški. O iš moteriškų Sofija šiuo metu yra labai populiari, Amelija, Ieva, Kamilė, Gabrielė, Gabija, Rugilė, Greta, Emilė“, – vardija Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Agnė Lukauskaitė.
Tarp retesnių sostinėje registruotų mergaičių vardų pastebėta Upėja, Unė ir Ditė. Kūdikiai registruoti ir Hugo, Dovo, EiIelio, Kaributo vardais. Vilniuje gyvenantys užsieniečiai ar vaikus registruojantys emigrantai linkę rinktis vardus be galūnės, pavyzdžiui, Mark ar Daniel.
Nors vardų sąrašas ilgas, tėvai pripažįsta, kad vaiko vardo išrinkimas jiems – nemenkas iššūkis. „Kartais tėvai patys išsipasakoja, kad yra gana sudėtinga išrinkti vaikui vardą, ypatingai antrajam vaikui. Ir netgi vienas tėvas pasakojo surengęs savo šeimoje konkursą – paskelbė tam tikrą vardų sąrašą ir artimieji balsavo, kokį vardą išrinkti vaikui“, – sako A. Lukauskaitė.
Netrūksta savo vardu nepatenkintų asmenų – kasmet vien sostinėje į civilinės metrikacijos skyrių kreipiasi apie pusantro šimto asmenų. Tačiau pasikeisti vardą galima tik sulaukus pilnametystės. Vaiko vardas gali būti keičiamas tik sutikus abiem tėvams. Dešimties metų sulaukęs nepilnametis sutikimą dėl vardo keitimo turi išreikšti ir pats.
„Vardus dažniausiai keičia dėl to, kad juos paprasčiausiai vadina visai ne tuo vardu, kurį registravo tėvai. Arba yra tokių, kurie nori įsiteisinti krikšto vardą. Prie savo vardo prisideda krikšto vardą ir tada turi dvigubą. Nes Lietuvoje, kaip žinia, galima turėti du vardus“, – tikina Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Dalia Sivickienė.
Kalbininkai pastebi, kad šiandien vis dažniau duodami trumpesni vardai – vos dviejų skiemenų, ypač – berniukams.
„Vardų kūrimo mados nėra iš bet kur atsiradusios. Tie vardai, kurie yra sukuriami nauji, yra panašūs į tuos, kurie jau egzistuoja. Labai akivaizdžiai galima matyti, kad populiariausi ir dažniausi berniukų vardai yra krikščioniškos kilmės asmenvardžiai ir jų trumpiniai. O mergaičių vardai – krikščioniškos kilmės asmenvardžiai ir baltiškos kilmės vardai“, – teigia vardų specialistė doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė.
Dažnai tėvai duodami vardą siekia, kad jis būtų vienintelis. Drąsių tėvų Lietuvoje netrūksta – visai neseniai viena mergaitė tapo Bangele Uogele.
„Teko matyti, kad anksčiau buvo registruotas Spyglys, Ėglius. Tie vardai yra gamtinės tematikos, bet šiek tiek neįprasti. Paprastai kalbininkai rekomenduotų duoti neutralios teigiamos semantikos vardą, o ne labai retą“, – sako D. Sinkevičiūtė.
