Žmonės kalba, kad „Julia Janus“ saloną pavadinus paprasta drabužių parduotuve, pro jo duris reikėtų žengti atsargiau – kad bausdamos neprivertų. O bausti yra už ką, nes šiuose salonuose tarpusavyje dera ne tik modernios miesto moters drabužiai, bet ir virtuvės dvasia bei reikmenys, Baltijos regiono receptų knygos, o dabar dar ir didriestainiai.
„Julia Janus“ mados namai yra gyvas, nuolat tobulinamas projektas. Nors apibrėždama jį kaip moteriškos mados ir gyvenimo būdo parduotuvę nustatau tam tikras ribas, pati nuolat jas sulaužau. Vos atidarėme saloną Vilniaus senamiestyje, pajutau poreikį jo virtuvei suteikti gyvybės. Taip žingsnis po žingsnio susitikome su Laura Donėle iš „Tų kepėjų“ studijos ir pradėjome kurti autentiškų „Julia Janus“ didriestainių receptus“, – apie netikėtą posūkį plečiant koncepcinės parduotuvės prekių asortimentą pasakojo Julia Janus.
Paklausta, kodėl drabužių saloną papildė būtent didriestainiai, dizainerė pabrėžė jų kaip simbolių reikšmę – „Riestainis yra apskritas, o apskritimas yra labai stiprus simbolis. Tai – begalybė, meilė, tobulumas, vientisumas, saulė ir gyvenimo ratas, be to, šis simbolis buvo vertinamas ir baltų kultūroje. Taigi, riestainis yra susijęs ir su virtuve, ir su baltu kultūra – dviem mano įkvėpimo šaltiniais. Savo „Boutique“ saloną galėjau papildyti tik tokiu užkandžiu, kuris sietųsi su tuo, kas jau yra sukurta, tai negalėjo būti tiesiog atsitiktinis skanėstas“.
Didriestainiai pirmą kartą istorijoje paminėti 1610 metų Krokuvos metraščiuose. Dėl specialios gamybos technologijos, kai tešla pirmiausiai verdama, o po to – kepama, jie buvo vadinami „apvirtiniais“. Šie skanėstai iki antrojo pasaulinio karo buvo kepami visoje Lietuvoje.
„Tokie riestainiai, dar vadinti bublikais ar beigeliais, po antrojo pasaulinio karo beveik išnyko todėl, kad dauguma kepėjų buvo žydai. Iki tol tai buvo gana dažnas, net ir liaudies dainose minimas skanėstas – „kius kius į Šakius pyragėlių pirkti; pyragėlių negavau, beigelėlių nupirkau“. Įgyvendindamos šį projektą jaučiamės tarsi atgaivindamos seną tradiciją“, - su riestainių istorija supažindino Laura Donėlė, dar papasakojusi, kad riestainio skylė atsirado tik iš praktiškumo, kad skanėstus būtų galima patogiai suverti ant virvelės. Julia Janus „Boutique“ salono virtuvėje ir „Tų Kepėjų“ studijoje bus galima rasti trijų skonių riestainių – gurmaniškąjį su čiobreliais ir rožiniais pipirais, saldųjį su džiovintomis spanguolėmis ir klasikinį, paskanintą aguonomis. Kiekvieną jų reikia skanauti su kitais patiekalais ir gėrimais.
„Kas toliau? Na, kadangi su riestainiais susitvarkiau, teks imtis muilo ir stiklo indų“, – šypsojosi dizainerė.
